Daugelis, jei ne kiekvienas norėtumėme gyventi šalia vandens telkinio. Kai kurie, jei tokia laimė nepasitaikė, šalia namų įsirengia kūdrą ar tvenkinį, kitiems užtektų ir mažesnio vandens kiekio, paįvairinančio sodo aplinką. Vienas iš tokių sprendimų yra dekoratyvinis upelis. Sakoma, kad į tekantį vandenį galima žiūrėti valandų valandas – jei įsirengsite tokį upelį savo sode, šį ritualą galėsite atlikti kada norėsite.
Dirbtinė tekančio vandens sistema iš esmės susideda iš šių trijų dalių:
Vandens siurblio, esančio dekoratyvinės konstrukcijos viršuje. Tai yra jūsų dekoratyvinio upelio širdis – jis pumpuoja nutekėjusį vandenį ir palaiko tėkmę.
Upelio vagos, sudarytos ir vandeniui nelaidžios plėvelės ir akmenų, jų plokščių, atliekančių tiek konstrukcinę, tiek dekoratyvinę funkciją.
Vandens nuleidimo vietos – tai gali būti kitas vandens telkinys (kūdra, tvenkinys) arba, jei tokio nėra, rezervuaras.
Kad upelis tekėtų laisvai, jam reikia nuolydžio – tai jums tikrai ne naujiena. Idealu, jeigu jūsų sklype šis nuolydis yra natūralus. Kuo jis statesnis, tuo ilgesnį upelį galite įsirengti ir tuo turite daugiau laisvės sprendimams. Jeigu jo nėra, kalvelę galima susipilti ir patiems, tiesa, tai kainuos daugiau laiko ir pastangų, teks palaukti, kol jūsų suformuota kalvelė susigulės. Esant mažam ar apskritai nesant nuolydžio, ekonomiškiau būtų įsirengti nedidelį kriokliuką.
Darbų eiga. Pirmiausia reikėtų pažymėti upelio vagą – iš pradžių popieriaus lape, o vėliau ir pačiame sklype. Tuomet ją iškasame – kokia ji bus, priklauso nuo norimo upelio, tačiau šiaip ar taip upelio eksploatacija pareikalaus išlaidų, todėl geriau jį daryti ne pernelyg gilų. Jei norite, galite padaryti ir slenksčius – ypač tai gerai, jeigu turite statesnę kalvelę, taip suderinsite krioklio ir upelio funkcijas. Įrengiant slenksčius, patartina jų apačioje iškasti mažą duobelę – taip suformuosite nedidelį užutėkį, kur vanduo galės kauptis ir natūraliai tekėti žemyn.
Planuoti reikia ne tik upelio vietą, tačiau ir jo formą. Visi sutiksime, kad tiesus upelis greičiau primins lataką vandeniui nuo kur nors nutekėti, todėl nevenkite posūkių, taip pat natūraliau, kai upelio plotis įvairiose vietose skiriasi. Ištakose upelis paprastai būna siauresnis. Vaga formuojama seklesnė, venkite labai stačių kraštų, nes taip bus sunkiau pritaikyti ir išdėlioti akmenis.
Siurblys įtaisomas upelio viršuje, kur prijungiamas prie vandens žarnos, vedančios išilgai į nutekėjimo vietą – rezervuarą arba kūdrą. Siurblio parinkimas yra atsakingas darbas, todėl geriausia pasikonsultuoti su siurblių tiekėjais. Renkantis reikėtų žinoti bent jau šiuos parametrus – aukščių skirtumas tarp ištakų ir “žiočių” (taip bus aišku, į kokį aukštį reikėtų kelti vandenį), upelio plotį ir gylį. Taip bus galima paskaičiuoti vandens debitą ir parinkti reikiamos galios siurblį. Prie siurblio prijungta žarna paslepiama upelio dugne – pačioje vagoje ar po plėvele.
Tuomet upelio vaga išklojama vandeniui nelaidžia plėvele. Nebijokite ir drąsiai klokite taip, kad plėvelė “išeitų” už vagos kraštų. Upelio kraštai turėtų būti pakankamai statūs, kad upelis nepasklistų pro kraštus.Todėl šiame etape pats metas šią sistemą išbandyti, kadangi liko “tik” apdaila. Stebėkite vandens tėkmę ir atlikite reikiamus pataisymus. Prisiminkite, kad išklojus dugną žvirgždu ir akmenimis, vandens lygis dar pakils.
Už vagos ribų esančios plėvelės šonus geriausia užpilti juodžemiu, ant jo paberti žvirgždo ar paprastų akmenėlių. Jie padės prilaikyti plėvelę, o žemėje galėsite auginti prie vandens tinkančius augalus.
Paklojus plėvelę lieka neuždengtas vienspalvis dugnas – o juk norime sukurti kuo natūralesnį įspūdį. Tam jums reikės akmenų – stambesnių upelio šonams ir akcentams sudėlioti bei žvirgždo, skirto užpildyti reikiamas vietas. Labai griežtų taisyklių šiame etape nėra – tiesiog upelis turi priminti upelį. Galima rinktis ir kitas medžiagas, ypatingai tai pasakytina apie slenksčius – jų apačioje galima sukloti plokštesnius ir didesnius akmenis ar tiesiog akmens plokštes. Vis dėlto, svarbu atsiminti du dalykus: reikėtų nesirinkti itin daug skirtingų medžiagų, taip pat nesistengti sukurti simetrijos, nebent norite sukurti išties dekoratyvų upelį, kadangi gamtai ji nėra būdinga. Vietoje, kur vanduo subėga į kitą telkinį ar rezervuarą, galima išdėlioti ir stambesnius plokštesnius akmenis. Galiausiai šalia upelio vagos reikėtų pasodinti augalų – jie suteiks daugiau natūralumo.
Nors ir siekiame natūralumo, greičiausiai nieko neapgausite, kad upelis šalia namų yra atitekantis iš kalnų ledynų ar šaltinių. To daryti ir nereikia, todėl galite įdiegti ir papildomų sprendimų – tarkime šviestuvų, sodo statulėlių, suolelių.
