Šiltą ir lietingą vasarą vejapjovės naudojamos labai intensyviai. Todėl jas kruopščiai apžiūrėti ir remontuoti tenka dažniau.
Jeigu neužsiveda benzininė mašina
Galbūt dar visai neseniai jūsų benzininė vejapjovė puikiai veikė. Nedirbote su ja dieną, savaitę, mėnesį ir ji nebeužsiveda. Kodėl sustreikavo variklis?
Galimos priežastys:
1. Stabdžių rankena. Prieš variklio užvedimą nuspauskite į apačią stabdžių, kartais ji vadinama “saugos” rankeną. Ją nuleidus, variklio darbas sustabdomas. Stabdžių rankenos nuleidimo metu patikrinkite, ar starterio lynelis juda laisvai, galbūt jį reikia reguliuoti. Jeigu stabdžių rankena veikia tinkamai, tikrinkite greičio rankeną.
2. Greičio rankena. Variklio užvedimo metu greičio rankena kartais paliekama netinkamoje padėtyje. užvedimo metu variklio sukimosi greitis turi būti didžiausias. Tuomet jis dirbs sklandžiai.
3. Benzino kiekis ir kokybė. Dažnai vejapjovės neužsiveda dėl to, kad buvo netinkamai saugotos žiemą. Lakieji benzino komponentai pamažu išgaruoja, todėl senu kuru užpildytas variklis gali neužsivesti. Prieš ilgesnę mašinos darbo pertrauką iš vejapjovės bako visą kurą išpilkite į kanistrą arba iki paskutinio lašo sunaudokite. Vejapjovės bakas iki pavasario turi būti tuščias ir švarus.
Priešdarbo pradžią įsitininkite, kad talpoje tinkamo kuro yra pakankamai.
4. Alyvos kiekis ir kokybė. Patikrinkite variklį sutepančios alyvos lygį. Labai svarbi ir alyvos kokybė. Apie ją daug pasako alyvos spalva: gera, šviežia alyva yra gelsva ir taki, pasenusi – juoda.
5. Uždegimo žvakė. Jeigu variklis užsiveda arba dirba prastai, vertėtų patikrinti žvakę. Sena nuodegomis ir baltais apnašais pasidengusi žvakė visada tampa pablogėjusios variklio sveikatos priežastimi.
Žvakę reikia keisti, jeigu:
- žvakės elektrodas perdegė ar susidėvėjo;
- žvakės sriegis surūdijo
- ant žvakės yra nuodėgulių, alyvos dėmių, baltų apnašų
- žvakės galiukas susidėvėjo
Tokiais atvejais žvakę pakeiskite arba nuvalykite, sureguliuokite tarpą. Įsukdami žvakę įsitikinkite, kad oro sklendė yra uždaryta. Tuomet galbūt pagerės ir variklio darbas.
6. Karbiuratorius. Šio įrenginio užduotis – tinkamomis dalimis sumaišyti kurą su oru, o gautą mišinį tiekti į degimo kamerą. Senstančiame karbiuratoriuje benzino garai gali palikti nuosėdas ir apnašas. Jos sutrikdo sklandų karbiuratoriaus darbą ir sumažina kuro mišinio srautus. Technikos nebijantis meistras karbiuratorių nuimti ir išvalyti gali ir namų sąlygomis.
7. Oro bei kuro filtrai. Užsiteršus oro arba kuro filtrams sumažėja variklio galia arba jis dirba netolygiai. Šiuos filtrus reikėtų valyti reguliariai. Kuo vejapjovės aplinkoje daugiau dulkių, tuo dažniau teks valyti oro filtrą.
Po kiekvienų 25 darbo valandų, oro filtrą reikėtų išplauti.
8. Peilis kliudė kietą daiktą. Dažnai ratuotos vejapjovės neužsiveda po to, kai pjovimo metu besisukantis peilis atsiremia į žolėje pasislėpusį tvirtą daiktą: akmenis, stulpelį, vamzdžius. Apie peilio susidūrimą su pašaliniu daiktu praneša darbui nebūdingi garsai. Po susidūrimo variklio apsukus staigiai mažėja ir jis užgęsta.
9. Horizontali padėtis. Vidaus degimo varikliai labai nemėgsta vartymo. Vartymo metu kuras gali užpilti žvakę. Todėl varikliui neužsivedus, prisiminkite, galbūt neseniai ją gulėte ant šono arba nuimdami peilį galandinimui, statėte statmenai.
10. Užsikirto alkūninis velenas arba stūmoklis. Įtarus, kad alkūninis velenas ar stūmoklis užsikirto, variklį išjunkite ir pabandykite juos atsargiai pajudinti pirštais.
Jei neužsiveda elektrinė vejapjovė.
1. Užsikimšo ventiliacijos grotelės Vėdinimo grotelės dažnai užsikemša nupjauta žole. Groteles patikrinkite ir išvalykite nuo žolės likučių.
2. perkaito. Dauguma variklių turi terminės apsaugos sistemą. Varikliui pernelyg įaitus ir pasiekus kritinę temperatūrą, apsaugos sistema jį išjungs. Leiskite varikliui atvėsti ir darbą tęskite.
3. Perdegė vejapjovės jungiklis. Patikrinkite vejapjovės jungiklį.
Vejapjovės išvalymas.
Nupjautų žolių sultys gali skatinti koroziją. Prie po korpusu esančių detalių prielipę žolės likučiai užkemša įvairias mašinos detales. Todėl specialistai drėgnos žolės pjauti nerekomenduoja. . Ji prie vejapjovės prilimpa lengviau, ją sunkiau pašalinti.
Sausos nuojautos žolės likučių sankaupas apatinėje korpuso ertmėje galima pašalinti šepečiu, metaliniu įrankiu, mentele, nupūsti oro kompresoriumi ir pūstuvu.
Vejapjovę užkimšusius šlapios žolės likučius iš korpuso reikia išplauti vandens srove.
Būtina nuvalyti ir variklį. Jis aušinamas oru ir turi gofruotas aušinimo briaunas. Šios briaunos neturi būti užsikimšusios dulkėmis, purvu ir žolės likučiais. Aušinimo briaunos valomos stipriu kompresoriaus oro srautu arba nušluojamos minkštu šepečiu.
Peilio galandimas.
Prieš nuimdami vejapjovės peilį būtinai atjunkite uždegimo žvakės laidą. Taip apsisaugosite nuo netikėto variklio užsivedimo.
Peilis nuimamas vejapjovę pavertus ant šono arba stačiai. Pavertimas priklauso nuo modelio ir gamintojo. Prieš pavertimą išpilkite visą alyvą, nes vartymas gali pakenkti keturtakčiam varikliui.
Daugumą peilių nuimti nėra sunku. Tereikia atsukti vieną ant pavaros veleno jį laikantį varžtą. Peilio ašmenų plikomis rankomis geriau neliesti.
Peilį galima galąsti daugybę kartų, kol jis visiškai sudils. Jeigu peilio kampai suapvalėjo, o ašmenys pernelyg suplonėjo, tokį peilį reikia pakeisti nauju.
Užgaląsti vejapjovės peilį galaima galandimo staklėmis su abrazyviniu disku, kampiniu šlifuokliu arba dilde, prieš tai peilį įtvirtinus spaustuvuose.
Vejapjovių peilius iš abiejų pusių reikia užgaląsti tolygiai. Galandimo kokybė tikrinama balansavimu. Peilis užmaunamas ant ašies. Jeigu peilio pusiausvyra ideali – jis užgaląstas puikia. Peilio svyravimai liudija apie priešingus dalykus. Netolygiai užgaląstas peilis pjovimo metu vibruos ir gali sukelti didesnius variklio gedimus.
Šaltinis: žurnalas „Pasidarysiu Pats“
