Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Renkamės eglutę – praktiškai viskas

Renkamės eglutę – praktiškai viskas, ką būtina žinoti

Kalėdų eglė yra bene pagrindinis modernių Kalėdų atributas. Vieni jas puošiame jau gruodžio pradžioje, kiti – tik prieš Kūčias; vieni renkamės tik kvepiančias natūralias, kiti – ilgaamžes plastikines; vieni nori tik dvimetrinės, kitiems užtenka nedidelės. Kaip pasirinkti jums tinkančią eglę šių metų Kalėdoms, apžvelgėme šiame straipsnyje.

Kur gauti eglutę? Eglutę galite nusipirkti arba nusikirsti, tiesa, tai nereiškia, kad dabar pat galite imti kirvį ir eiti į mišką. Nors už savivaliavimą valstybiniame miške numatytos baudos, tačiau kai kuriais atvejais tai vis dar įmanoma, teigia Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis. Jo teigimu legaliai nusikirsti kalėdinę eglutę valstybiniame miške galima tik prieš tai susitarus su mišką prižiūrinčiu valstybiniu miškų pareigūnu – girininkijos ar miškų urėdijos darbuotoju.

Tiesa, urėdijos ir pačios ruošia bei parduoda Kalėdines eglutes, taip pat nemokamai dovanoja eglių šakas. „Eglutės ruošiamos stengianti padaryti kuo mažesnę žalą miškui. Pirmiausia jos ruošiamos tuose miško plotuose, kuriuose kitais metais vis tiek planuojama jas iškirsti, pavyzdžiui, kvartalinėse, elektros, priešgaisrinėse linijose. Siekiant sudaryti sąlygas visiems norintiems įsigyti kalėdinių eglučių miškų urėdijos organizuoja jų pardavimą nustatytose vietose, kuriose prekiaujama nukirstomis eglutėmis. Taip pat daugelis miškų urėdijų turi įveisusios kalėdinių eglučių plantacijas, kuriose medeliai auginami būtent Kalėdų šventėms ir kuriose atvykę pirkėjai gali patys išsirinkti ir nusikirsti norimą medelį. Apie minėtas kalėdinių eglučių pardavimo vietas galima sužinoti paskambinus į artimiausią miškų urėdiją. Šiemet, kaip jau tapo tradicija, miškų urėdijos vykdys akciją “Parsinešk Kalėdas į savo namus”, kurios metu nustatytose vietose gyventojams nemokamai bus dalinamos eglių šakos Kalėdų šventėms papuošti“, – teigia pašnekovas.

Jis pažymi, kad savavališkai kertant eglutes padaroma žala aplinkai ir įvykdomas administracinis teisės pažeidimas už kurį gresia piniginė bauda. Šiuo metu galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 63 straipsnyje nurodoma, kad savavališkas pomiškio, miško želdinių, sėjinukų arba sodinukų miško daigynuose bei plantacijose, taip pat savaiminės kilmės jaunuolynuose, skirtuose miškui atkurti, naikinimas arba žalojimas užtraukia baudą piliečiams nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų ir pareigūnams – nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Jei Lietuvos miškuose natūraliai augančios eglutės jums nėra įdomios ir ieškote įvairesnių rūšių ar norite eglutės, pasodintos vazonėlyje, reikėtų ieškoti ir kreiptis į privačius pardavėjus ar medelynus.

Eglučių rūšys

Paprastoji eglė (Picea abies)

Shutterstock nuotr.

Liaudiškai žinoma kaip lietuviška ar tradicinė eglutė. Didžiausi privalumai – tai vietinis medis, todėl gerai prigyja lauke, skleidžia intensyvų kvapą, be to, jos kaina yra bene pati mažiausia. Trūkumas – gana gausiai meta spyglius, todėl geriau ir puošti tradiciškai – Kūčių vakarą ar kelias dienas prieš Kalėdas, kad nereikėtų daug vargti.

Dygioji (sidabrinė) eglė (Picea pungens)

Shutterstock nuotr.

Pasižymi išskirtine spalva – būna sidabriškai mėlyna, tiesa, tos pačios rūšies medis gali būti ir žalsvesnis. Tokia eglutė graži ir išskirtinė, tačiau dygi, todėl puošti ją nėra taip malonu kaip kai kurias kitas rūšis.

Šiurkščioji eglė (Picea Asperata)

Shutterstock nuotr.


Tanki, spygliai smulkūs, spalva žalsva. Savo išvaizda kiek primena tiek sidabrinę, tiek paprastąją eglę.

Serbinė eglė (Picea omorica)

Fotolia nuotr.


Smulkūs spygliai, tačiau gana tanki ir pasižyminti įdomiais atspalviais – pereina nuo melsvo-sidabriškumo apačioje iki žalumos viršūnėje.

Baltoji eglė (Picea glauca)

Shutterstock nuotr.


Europoje natūraliai neauganti, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Spygliai tankūs, balkšvai-pilkšvai žalsvos šakelės – siauros. Daug dekoratyvinių rūšių.

Kėniai (Abies).

Balzaminis kėnis
Balzaminis kėnis
Shutterstock nuotr.


Kėnio spygliai labai švelnūs, praktiškai nesibadantys. Pasižymi ryškia žalia spalva, gerai laiko spyglius, skaniai kvepia. Viena populiariausių rūšių – Abies balsamea.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis eglutę. Vienas pagrindinių aspektų į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – ar eglutė kirsta, ar auginta vazone. Kirstos eglutės minusas – ji meta spyglius, be to, jos nepavyks persodinti pavasarį kieme. Kita vertus, kirstos eglutės patiks turintiems erdvų būstą. „Kirstos eglutės būna didesnės nei vazonuose, o kai kurių ūgis gali siekti net 250 cm, kai tuo tarpu eglutės vazone dažnu atveju siekia 150-160 cm”,- teigia Kaleduegle.lt atstovė Eglė Luotytė.

Eglutės plotis priklauso ne nuo jos aukščio, tačiau nuo rūšies, teigia pašnekovė. „Pavyzdžiui, baltosios eglutės yra gana siauros, smulkių šakelių, jos vainikas nėra platus, dėl to tokias eglutės ypač mėgstamos biuruose, nes neužima daug vietos. Sidabrinės eglutės pasižymi ypač vešliu, plačiu vainiku. Dar būdamos mažos jau jau būna gana plačios“, – pastebi E. Luotytė.

Net jeigu vėliau nesiruošiate medelio persodinti kieme, jis turi “atlaikyti” bent šventines pora savaičių, o tam jis privalo būti sveikas. Reikėtų būtinai atkreipti dėmesį į spyglių spalvą ir tvirtumą. Jei jie pageltę ar rusvos spalvos – tai gali signalizuoti, kad eglutė yra pradėjusi džiūti. Taip pat verta patikrinti ir vazonėlyje esančią žemę – jei ji išdžiūvusi, gali būti problemų.

Plastikinė ar gyva? Kalėdinei puošybai yra ir kitų pasirinkimų – galima puošti eglutę, jau augančią kieme arba, jei vis viena norisi medelio kambaryje, pasistatyti plastikinę. Taip nereikės kasmet sukti galvos, kur gauti naują eglutę, nekris ir nedurs spygliai. Tiesa, jei rinkdamiesi tarp šių variantų pirmiausia galvojate apie ekologiją, reikėtų tai įvertinti labai atidžiai – gyva eglutė prieš ją nukertant dalyvauja gamtos cikluose, o plastikinėms eglutėms pagaminti ir atgabenti iš kitų šalių (bene dažniausiai iš Kinijos) sunaudojama daugiau energijos sąnaudų. „Iš vienos pusės įsigydami dirbtinę eglutę žmonės kaip ir išsaugo miške augančias žaliaskares. Tačiau, kaip jau minėjau, miškų urėdijose kalėdinės eglutės ruošiamos stengiantis padaryti kuo mažesnę žalą miškui. Mažiausią neigiamą įtaką miškui padaro eglės šakų ruoša, bet Kalėdų eglutės puošimas, jos skleidžiamas aromatas vaikams dažnai palieka įspūdį visam gyvenimui“, – teigia D. Stonis.

Kaip puošti eglutę – skaitykite ČIA

Mano išsaugoti straipsniai