Šventės ir pirtelė – ar tai jūsų naujametis planas? Smagu, kai atvykstate į išsinuomotą pirtelę ar pas draugus: viskas paruošta, o po procedūros – ir sutvarkyta. Tačiau jei turite savo pirtį, iškart atsiranda ir būtinybė ją prižiūrėti. Jei neprižiūrėtumėte pirtelės, joje bėgant laikui gali pradėti kauptis nešvarumai, augti pelėsis ir ar netgi pradėti pūti mediena. Į tokią pirtį bus nemalonu net užeiti.
Nors poilsinėms pirties procedūroms reikia šiek tiek žinių bei praktinės patirties, pirties priežiūra yra elementari ir nesunkiai įsisavinama.
Nusimaudžius pirtyje ir visiems iš jos išėjus, rekomenduojama pirtį išvalyti – lengvai sudrėkinta pašluoste nuvalyti grindis ir gultus, mat ant jų gali būti likę prakaito. Gultus galima plauti paprastu švariu vandeniu, smarkiai atskiestais buitiniais plovikliais ar silpnai muiluotu vandeniu arba specialiai pirčiai skirtais plovikliais bei dezinfekatoriais.
Vieni, konservatyvieji, pirties priežiūrai mėgsta naudoti tik vandenį. Jų argumentuose yra tiesos – vanduo ir medis yra natūralūs produktai „be chemijos“, o pirtyje natūralumas labai vertinamas, ne kitaip darydavo ir senoliai. Kiti nevengia ir specializuotų produktų, motyvuodami tuo, kad pasaulis vietoje nestovi, pačios pirtys irgi nebėra tokios kaip prieš šimtą metų, o taip pat gilias pirčių tradicijas turinčios tautos nesibodi ieškoti patogumo.
Nereikia pamiršti, kad be vizualių nešvarumų, pirtyje veisiasi ir bakterijos, tad dažniau naudojamai pirčiai galima įsigyti dezinfekuojančio skysčio ir kartas nuo karto juo praplauti savo pirties paviršius. Jei naudojate pirktinius preparatus, būtinai perskaitykite visą instrukciją – kai kurie gali veikti medienos savybes.
Vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią nešvarumams yra greitas pirties gultų nuplovimas vandeniu ar tiesiog sudrėkintu pirties šepečiu (tik žinoma, ne šepečiu nugarai). Taip nuvalysite prakaito likučius ar kitus nešvarumus. Nepamirškime, jog jei priepirtyje yra dušas, į pirtį smagiau bus eiti nusiprausus po juo. Taip nuplausite ir nešvarumus. Kaitindamiesi naudokite rankšluosčius ar specialius vienkartinius paklotus – taip ne tik patogiau, bet ir švariau.
Visiems išsimaudžius, labai svarbu nuvalyti ir grindis. Ties grindimis laikosi žemesnė temperatūra, todėl jos lėčiau džiūsta. Lengviausia, jei grindys yra atsparios vandeniui, tarkime, yra iš plytelių, tada jas lengviau ir valyti. Vis dėlto, daugelis tradicinių pirčių turi grindis iš medinių grotelių. Jei tokias groteles įmanoma išimti – taip ir padarykite ir išdžiovinkite. Prieš kitą kartą naudojantis pirtimi, jos turi būti sausos.
Nuvalius nešvarumus reikia, kad pirtis išdžiūtų. Net turint gerą vėdinimo sistemą, jei yra galimybė, naudinga atidaryti langą, duris. Vis dar karšta pirties krosnelė taip pat išgarins drėgmės perteklių, o kai kada netgi rekomenduojama šiek tiek pakelti šilumą. Taip pirtis išdžius dar greičiau.
Jeigu pirtimi rūpintasi ne itin atsakingai, galite pastebėti, kad mediena tapo nešvari, dėmėta, kai kur netgi gali būti įsigėrę prakaito. Pirmiausia reikėtų išmėginti ploviklius – jei nepadeda natūralūs, greičiausiai teks naudoti pirktinius. Kita rekomendacija tokiu atveju yra nušveisti lentų paviršių. Tai galima daryti ir su vidutinio šiurkštumo švitriniu popieriumi, šlifuokliu, elektriniu obliumi ar kitomis jums prieinamoms priemonėms. Jei niekas nepadeda, kitas variantas būtų tokią lentą pakeisti. Juk, jei jas įsigijote iš pardavėjo, pasirūpinote, kad turėtumėte porą atsargoje?
Kitas svarbus švaros ir ilgaamžiškumo aspektas yra tinkamas vėdinimas. Jis, ne tik užtikrina tinkamą buvimą pirtyje nerizikuojant sveikata, tačiau ir sumažina pelėsio riziką – šiam sąlygos, kai susideda šiluma, tamsa ir drėgmė yra pačios palankiausios.
Daugiau apie vėdinimo svarbą pirtyje galite paskaityti čia:
Tradicinė pirtis: kokių klaidų nedaryti ją įsirengiant?
Pirties mediena šiaip ar taip drėks, bus liečiama ir kitaip veikiama, tad ją reikia padengti apsauginiu sluoksniu bei nepamiršti jo atnaujinti. Pirtyje nerekomenduojama naudoti įvairių tradicinių medienos padengimo būdų – dažų ar beico, kadangi tai gali pakenkti sveikatai. Taip pat uždažius sluoksnį nekvėpuojančia medžiaga, turėsite bėdos dėl vandens garų. Rinkitės tik specialius pirčiai pritaikytus lakus.
Dažniausiai patariama gultų paviršius aliejuoti, o sienoms galima naudoti laką, tiesa, kaip jau minėta, specialų, skirtą pirčiai. Padengtas apsauginiu sluoksniu, medis tampa atsparesnis drėgmei ir nešvarumams.
