Sparčiai pilnėjant sąvartynams, kompostavimo dėžė yra puikus būdas atsikratyti atliekų ir padėti gamtai. Taip jūsų atliekos ne tik neužima bereikalingos vietos sąvartynuose, bet taip pat per tam tikrą laiką kompostas tampa derlingu dirvožemiu, kurį galite naudoti sode, sugrąžindami maistines medžiagas atgal į žemę. Komposto dėžes yra ganėtinai nesunku pasidaryti patiems už prieinamą kainą.
Komposto dėžė iš konteinerio ar sandėliavimo dėžės
Jei jau turite šiukšlių konteinerį ar didelę plastikinę sandėliavimo dėžę, ją nesunkiai galite paversti komposto dėže. Paimkite gręžtuvą ir prigręžiokite mažų skylių per visus šiukšlių dėžės šonus ir dugną. Skylių jums reikia, kad sukurtumėte ventiliaciją dėžėje. Oro cirkuliacija yra viena svarbiausių kompostavimo sąlygų. Taip paruošta jūsų šiukšlių dėžė jau yra tinkama kompostuoti atliekas. Kompostuojant dangtį reikėtų laikyti uždengtą.
Susikalkite komposto dėžę
Daugelis daržininkų anksčiau (o ir dabar) komposto dėžę tiesiog pasigamindavo iš medienos. Toks sprendimas yra visiškai tinkamas, tiesa, mediena yra ne tokia patvari medžiaga kaip plastikas. Kita vertus, tai pigus būdas parūpinti sau komposto dėžę, ypatingai jei turite atliekamos medienos. Dar daugiau – galite patys priderinti dėžės išmatavimus.
Komposto krūva
Iš tiesų nebūtina netgi turėti kompostavimo talpos – visa tai galite daryti ir komposto krūvoje. Dėžės privalumas tai, kad atliekos sukraunamos kompaktiškiau, kita vertus, jei turite daugiau atliekų, gali tekti naudoti dar vieną dėžę. Komposto krūva noriai “priims” kur kas daugiau atliekų.
Pasiimkite kompostavimo dėžę.
Jau keletą metų Lietuvoje gyventojams yra dalijami specialūs kompostavimo konteineriai. Jei nenorite per daug vargti, pasitikrinkite, ar vietinis atliekų tvarkymo centras gali suteikti jums nemokamą kompostavimo dėžę.
Ką dėti į kompostavimo dėžę:
Kiemo atliekos
Kiemo atliekos yra tobulas pasirinkimas kompostavimui. Besitvarkydami kieme, pradėkite rinkti atliekas – lapus, nupjautą žolę, medžių šakas. Tai gali būti medžio gabalėliai ar sudžiuvę lapai, žolė ir daržo atliekos. Kompostui paįvairinti galite netgi įdėti ir susmulkinto popieriaus, tiesa, jo nereikėtų dėti itin daug, be to, jis turi būti paprastas biuro popierius, tačiau jokiu būdu ne laikraštinis ar ne žurnalinis.
Maisto atliekos
Galima kompostuoti įvairiausias maisto produktų atliekas. Dauguma daržovių arba vaisių gali būti metami į komposto dėžę, pavyzdžiui, banano žievės, pūvantys pomidorai, bulvių lupenos ir panašiai. Taip pat galima kompostuoti kiaušinių lukštus, kavos tirščius, arbatos maišelius, grūdus ir seną duoną.
Ko geriau nedėti. Visos maistinės atliekos pūva, tačiau ne visas jas naudinga dėti į komposto dėžę. Rūgščios obuolių, citrusinių vaisių atliekos, ąžuolo lapai ir jo pjuvenos, spygliuočių pjuvenos, ligomis sirgusių augalų dalys – viso to į komposto krūvą dėti nepatartina. Taip pat nerekomenduojama dėti senos mėsos ir žuvies, kaulų, naminių gyvūnų išmatų, pieno produktų, riebalų.
Komposto priežiūra
Komposto dėžė turės geresnę oro cirkuliaciją, jei padėsite ją ant stambios skaldos arba dar geriau, plytų taip, kad oras prieitų ir iš apačios. Be oro cirkuliacijos, kompostui dar svarbūs du veiksniai – temperatūra bei drėgmė. Geriausiai atliekos kompostuojamos dėžėje ar krūvoje esant temperatūrai tarp +40 ir +70 °C. Rekomenduotinas drėgmės lygis yra apie 60-70 %, minimalus 12-15 %. Tiesa, įprastu atveju daržininkai neapsikrauna prietaisais, tad negali ir tiksliai nustatyti drėgmės. Tai jokia ne bėda – užtenka tiesiog užtikrinti, kad kompostas būtų drėgnas, tačiau ne permirkęs.Jau dėdami savo kiemo ir maisto atliekas į komposto dėžę, įpilkite šiek tiek vandens, kad vos vos sudrėkintumėte atliekas. Naujų atliekų galite pridėti bet kada, kai tik norite.
Kaitra padeda atliekoms suirti, todėl šiltųjų mėnesių metu pasieksite geriausių rezultatų. Įprastai kompostas daržo darbams tinka jau po 1-2 metų kompostavimo.
