Laikiną pirtelę šiais laikais galima pasigaminti net ir iš savadarbės palapinės, ar tiesiog įsirengti bute. Tačiau jei turite lėšų ir žemės plotą greičiausiai susigundysite įrengti tradicinį atskirą pirties pastatą. Šioje vietoje turite du pasirinkimus – rąstinė ir karkasinė pirtis. Pirties malonumais bene lygiavertiškai galima mėgautis bet kuriame iš šių statinių, tačiau visgi pirma reikėtų išsiaiškinti, kokie gi yra praktiniai šių pirčių tipų skirtumai.
Rąstinė pirtis
Rąstinės pirties pusėje stovi ekologija ir tradicijos, tokia pirtis apskritai laikoma natūraliu pasirinkimu. Šio tipo pirties nereikia papildomai apšiltinti, o rąstai yra patikima bei ilgaamžė statybinė medžiaga – jei jais tinkamai pasirūpinsite, pastatas stovės ir tarnaus ilgai.
Rąstines pirtis, kaip ir kiekvieną rastinį pastatą, galima statyti iš natūralių, tekintų ir frezuotų rąstų, kiek rečiau ryžtamasi statyti iš klijuotos medienos rąstų. Iš rąstų suręsta pirtis atrodo autentiškai, sukuria ypatingą atmosferą, be to, nebūtina jos apkalti dailylentėmis iš vidaus (nors daug kas vis viena atlieka šį darbą). Vis dėlto toks sprendimas turi ir trūkumų, lyginant su egzistuojančiomis alternatyvomis. Visų pirma – statinio kokybę itin lemia patys rąstai ir jų išdžiovinimo kokybė. Visų antra, rąstinių konstrukcijų sėdimas, o jei dar ir patys rąstai ne itin nekokybiški, mediena gali smarkiai kreiptis ir trūkinėti. Patikima įmonė juos jums parduos daugiau mažiau tinkamai išdžiūvusius (apie 20 % drėgmės), tačiau sėdimo vis viena neišvengsite.
Kitas trūkumas – kaina. Už autentiką reikia mokėti, o taip pat ir sugebėti ją sukurti. Statymas iš rąstų yra sudėtingesnis darbas, todėl praktiškai visi namų savininkai tai palieka profesionalams, o čia daug nepataupysite.
Karkasinė pirtis
Karkasinė pirtis tarp autentikos mėgėjų dažniau laikoma planu B. Tam galbūt ir yra priežasčių: kai kuriems, itin vertinantiems ekologiją, nepatinka, kad pati konstrukcija statoma naudojant šilumos izoliacines medžiagas (nors jos su pirties oru tiesiogiai nekontaktuoja), kiti teigia, kad senoliai sienų vata nešiltindavo. Tačiau kodėl XXI amžiuje reikia elgtis kaip XIX?
Lyginant su karkasine pirtimi, neva „nesolidi“ karkasinė pirtis turi pluoštą savų privalumų.
Visų pirma, karkasinė pirties karkasas yra gaminamas iš medienos tašų, kurių ir pasirinkimas didesnis, ir kokybę galima lengviau užtikrinti. Dėl šios priežasties karkasinė pirties konstrukcija deformacijai jautri kur kas mažiau.
Karkasinės pirties įrengimas kainuoja mažiau ir tai gali būti vienas pagrindinių privalumų nusprendusiems rinktis būtent šį pirties tipą. Joms naudojamos ir lengvesnės medžiagos, todėl mažiau apkrovų tenka pamatui, o tai dar labiau sumažina išlaidas. Rąstų sujungimas ir montavimas yra sudėtingesnis darbas, o karkaso konstravimas, nors tai taip pat darbas, kuris nėra skirtas visiškam naujokui, gali būti atliktas ir mažiau patyrusio statytojo. Be to, statant karkasinę pirtį nereikia kilnoti sunkių rąstų.
Taip pat karkasinės konstrukcijos leidžia daugiau laisvės rinktis pastato formą. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad pirtys paprastai būna gana tradiciškų formų pastatai. Tačiau statant pirtį kaip priestatą prie namo, karkasinė pirtis bus kur kas logiškesnis pasirinkimas.
Dar vienas jos privalumas, patiksiantis patiems nekantriausiems – karkasinė pirtis greičiau įšyla.
Statybos skirtumai
Rąstinė pirtis statoma taip pat kaip ir kiti rąstiniai pastatai – iš paruoštų rąstų, juos jungiant vieną su kitu. Išorinės apdailos tokiam statiniui nereikia – absoliuti dauguma žmonių mėgsta matyti ir parodyti, kad pirtis pagaminta iš rąstų, be to, nėra prasmės slėpti jų po papildomu sluoksniu – juk jei reikia tiesiog konstrukcijos pirčiai, yra ir pigesnių sprendimų. Rąstine pirtimi reikia reguliariai pasirūpinti, impregnuoti rąstus, kad jie nepūtų. Kaip minėta, galima ir neįrengti apdailos viduje, tačiau dėl patogumo dažniau pasirenkamas atvirkštinis variantas.
Karkasinės pirties statyba panaši į karkasinio gyvenamojo namo statybą. Visų pirma surenčiamas karkasas, o sienos užpildomos pasirinkta šilumos izoliacija. Dažniausiai naudojamos tradicinės mineralinė arba akmens vata. Tuomet įrengiama garo izoliacija ir šį “sumuštinį” užbaigia plokštės. Statant tokią pirtį būtina apdaila tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Iš išorės galima įvairi apdaila, kuri iš esmės gali būti lygiai tokia pati kaip ir įprastiniam gyvenamajam namui.
