Ne paslaptis, kad nuosavų namų savininkams šiltasis sezonas – tai pats darbymetis, kuomet daugiausia laiko praleidžiama lauke, tvarkant namų aplinką. Naujakuriams, pradėjusiems sklypo formavimo darbus ir norintiems turėti išpuoselėtą aplinką apskritus metus, reikėtų nusiteikti, kad lauko darbai nesibaigia nei po pirmos, nei po penktos vasaros – skiriasi tik šių darbų pobūdis.
Neabejotinai, didžiausi darbai vyksta pirmaisiais metais, kuomet planuojamas ir formuojamas naujas sklypas. Visų pirma, derėtų tinkamai suformuoti sklypo reljefą ir nuolydžius – nuolydis visada turi eiti nuo pastato į sklypo pakraščius, kad nedrėktų statinio konstrukcijos. Be abejo, reikėtų nepamiršti visu pastato perimetru įrengti nuogrindą, kuri saugos, kad lietaus ir sniego tirpsmo vanduo nesisunktų prie pamato ir nedrėkintų jo. Turint statų sklypą, jį pravartu projektuoti peraukštėjančiomis terasomis, taip bus efektyviausiai išnaudotas žemės plotas. Plokščiame sklype suformuojamas bent jau minimalus 2 proc. žemės paviršiaus nuolydis, kuris, nukreiptas nuo pastatų, apsaugos pastaruosius nuo neigiamo vandens poveikio. Esant reikalui sklype gali būti įrengiama laistymo sistema, numatytas lauko apšvietimas. Galiausiai sėjama veja ir sodinami kiti želdiniai.
Geriausia sklypą susiplanuoti dar nepradėjus žemės darbų, tačiau specialistai rekomenduoja jį projektuoti kartu su pačiu pastatu. Būtent tada galima laisvai įgyvendinti turimas idėjas, priimti ir keisti tam tikrus projekto sprendinius, ko padaryti jau apstatytame sklype būtų neįmanoma arba tiesiog žymiai sunkiau. Planuojant sklypą svarbiausia jį suskirstyti atskiromis zonomis – kur stovės pagrindiniai pastatai, kur įrengsite sodą, daržą, kur sodinsite aukštesnius medžius, o kur gėlynus. Nepamirškite vietos poilsio aikštelei, darbo (ūkio) zonos, kurioje sandėliuotumėte sodo inventorių, trąšas ir pan. Turint aiškų planą, kur kas turėtų išsidėstyti, išvengsite chaotiškų ir bereikalingų darbų, o jūsų aplinka atrodys tvarkinga ir ją prižiūrėti bus lengviau.
Sklypo planavimas yra ilgas procesas, tad neskubėkite visų darbų atlikti per vieną sezoną. Pavyzdžiui, nusprendę įrengti takelius, nepulkite iškart jų grįsti trinkelėmis ar akmenimis – palaukite, kol sklypas pats pasufleruos, ką daryti. Ten, kur veja labiausiai išmindžiota, tikėta yra didžiausi srautai ir tuos takelius verta įrengti iš kietos dangos. Rečiau vaikštomose vietose, kuo puikiausiai tiks ir žalia veja. Kiekvienos dangos kokybės rodikliai yra skirtingi, tačiau svarbiausia gerai įrengti apatinį grunto sluoksnį, tvirtus apvadų rėmus, tinkamai užglaistyti tarpus.
Visi gerai žinome, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ar jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Tiesiant inžinerinius tinklus irgi galioja tam tikri reikalavimai, kad nebūtų pažeisti kaimyninio sklypo savininko interesai. Įrengiant kietas dangas, pavyzdžiui, įvažiavimo kelią ar pėsčiųjų takelį sklype iš betoninių trinkelių ar tiesiant vandentiekio vamzdį, turėtų būti išlaikytas minimalus 1 m atstumas iki kaimyninio sklypo ribos.
Statyti ažūrines užtvaras (pavyzdžiui, tinklines tvoras) galima ir arčiau nei per 1 m iki sklypo ribos su sąlyga, kad jos konstrukcijos neperžengs gretimo sklypo ribos bei nemažins kaimyninio sklypo insoliacijos. Visais kitais atvejais, viršijant ribojamus atstumus, statinius galima įrengti tik gavus rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Tokie patys reikalavimai taikomi ir atraminėms sienutėms, pastatytoms įrengtoms ant sklypo ribos arba savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Derėtų atminti, kad tveriant tvoras patartina neįrengti ištisinio betoninio pamato-cokolio, kad nebūtų sutrikdytas paviršinis vandens nuotėkis – užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Esant tokiam pavojui, statytojas, susitaręs su kaimyninio sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, privalo įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą.
Medžius ir krūmus sklype galima sodinti irgi ne bet kaip, derėtų žinoti, kad ir čia galioja tam tikri reikalavimai. Nuo kaimyninių sklypų ir gatvių raudonųjų linijų krūmai ir gyvatvorės turi būti atitraukti daugiau kaip 1 m, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, galima sodinti 2 m ir didesniu atstumu, o aukštesni medžiai turėtų būti nutolę bent per 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Prieš pradėdami lauko darbus įsitikinkite, ar darbai vyks ne elektros, dujų ar kitų inžinerinių tinklų zonoje. Tai galima padaryti, pažvelgus į savo sklypo planus, kuriuose nurodyti jūsų sklype esantys ar pro jį praeinantys vamzdynai ir kabeliai. Visi jūsų sklype esantys legaliai įrengti inžineriniai tinklai turi savo servitutus su atitinkamomis apsaugos zonomis. Reikėtų žinoti, kad požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Dujotiekio apsaugos zona yra po 2 m abipus vamzdyno ašies. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis priklauso nuo šios linijos įtampos ir gali būti 2, 10 ir daugiau metrų nuo kraštinių laidų. Reikia prižiūrėti ir genėti šalia orinių elektros linijų augančių medžių šakas, kad šios nenutrauktų laidų ir neužvirstų ant atramų. Atsižvelgiant į linijos įtampą, želdinių šakos prie laidų neturėtų priartėti arčiau kaip per 1-4 metrus. Inžinerinių tinklų apsaugos zonose be tinklus eksploatuojančios įmonės raštiško leidimo negalima statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ar griauti statinius ir inžinerinius tinklus, sodinti ar kirsti medžius ir krūmus. Taigi, jei darbai patenka į kitų inžinerinių tinklų zonas, norint juos tęsti, darbus reikia suderinti su šių tinklų savininkais ir gauti leidimus.
Akivaizdu, kad nuodugniai susipažinti su savo sklypo situacija yra svarbu, nes šis prevencinis žingsnis leis išvengti netikėtumų ir nemalonių pasekmių, tokių kaip, bekasant griovį prakirstas požeminis elektros kabelis ar nutraukti elektros laidai, ant jų užvirtus kertamam medžiui.
Šiuose reikalavimų ir taisyklių labirintuose lengva pasiklysti, todėl visada, jei abejojate, kasti ar nekasti, sodinti ar nesodinti, galima statyti ar negalima ir pan., geriau pasikonsultuoti su specialistais. Tinkamai suprojektavus ir įrengus dangas, nuolydžius, parinkus geriausias vietas želdynams, džiaugsitės ne tik estetiška sklypo aplinka, bet ir galėsite skirti mažiau laiko jos priežiūrai, be to, sutaupysite nervų ir pinigų, nes nereikės taisyti anksčiau padarytų klaidų.
