Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja…
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai laukiniai kaimo sodybos gėlynai, šį įspūdį kuria tik natūralus, tarsi stichiškas augalų komponavimas – mat čia klesti tie žolynai, kurie išgyvena, patys pasisėja, o ir ravėti jų nereikia, nes vietos piktžolėms nelikę. Tačiau augalų pasirinkimas gerokai nutolęs nuo etnografinio kaimiško stiliaus kanonų. Šalia miško paparčio ir krienų čia sukurtos sąlygos augti ir žydėti rožėms – tai akivaizdus mito, kad joms vieta tik rožyne, paneigimas. Senos obelys, drebulės gražiai dera su šiuolaikiškam kraštovaizdžio stiliui būdingu medžiu – japoniniu maumedžiu ‘Diana’.
Nasturtės, lelijos, lanksvos, raugerškiai, buksmedžiai, kvapnieji sausmedžiai, raganės… Jų ir kitų įvairių augalų, tankiai vienas šalia kito sužėlusių, gausa neglumina, nes lapų bei žiedų spalvos subtilios, suderintos ir nerėžia akies, tad rezultatas smagus. Ir meniškas – nes žmogus kūrė sodą drauge su gamta, o ši yra didžiausias menininkas…
1. Sode įgyvendinta šiuo metu populiarėjanti tendencija išsaugoti pievą. Minimalistinės vejos puikiai tinka Japonijos kraštovaizdžiui, o pas mus žolės gali vešliai augti – joms ir suteikta ši galimybė. Tokios pievos nereikia nuolat šienauti, purkšti chemikalais: kuo mažiau kišdamiesi į augalų gyvenimą mes neskurdiname gamtos.
2. Augalų margumyne plunksniškai ažūrinis papartis labai gražiai išryškėja šalia didelių plokščių krieno lapų. Krieną galime laikyti piktžole, bet jei to nežinotume, jis atrodytų kaip dekoratyvus gėlyno augalas.
3. Japoninis maumedis ‘Diana’ išraiškingomis susisukusiomis šakomis – išskirtinis spygliuotis. Nors atrodo kaip mums neįprasta egzotiška retenybė, bet iš tiesų Lietuvoje sėkmingai prisitaikęs, nesibaimina nei mūsų žiemų, nei dalinio pavėsio. Tiesa, neverta tikėtis labai greito jo augimo.
4. Dar viena vešliais vijokliais – kvapniaisiais sausmedžiais ir raganėmis – apželdinta pergolė, dengianti taką. Kad vijokliai galėtų kabintis, ant rėmų pritvirtinta paprasčiausia tinklinė tvora. Žinoma, galima sumeistrauti ir originalesnį statinį, tačiau kam vargti, jei vešlus sausmedis jį visiškai paslėps. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad augalai auga ten, kur yra apšviesti, tad jei nuo namo krenta šešėlis, pergolę būtina pasukti taip, kad vijokliai gautų kuo daugiau saulės net ir pavėsingoje pusėje.
5. Sode augantys seni medžiai apgenėti, atjauninti, bet, svarbiausia, išsaugoti. Nėra kito kelio jiems užauginti – tik ne vieną dešimtmetį trunkantis laukimas. Didelių medžių paunksmėje verta įsirengti poilsio zoną – jie teikia ir užuovėją, ir pavėsį, ir hamaką prie jų galima pritvirtinti.
