Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?
HORTENZIJA (Hydrangea) iš tiesų yra ne gėlė, o krūmas, kuris gali būti pats puošniausias akcentas jūsų kieme. Hortenzijų yra keletas rūšių: šluotelinė paprastai užauga aukštesniu, iki 1,5–2 m aukščio krūmu, žydinčiu baltais ar rožiniais žiedais, bei didžialapė, kuri būna kiek žemesnė, bet stambesniais žiedais, galinčiais būti ne tik rožinės ar baltos, bet ir melsvos spalvos. Didžialapė hortenzija puošnesnė, bet yra lepesnė nei šluotelinė, dažnokai apšąla. Lietuvoje dar auginamos ir kitos hortenzijų rūšys: šviesioji, aukštoji ir laipiojančioji. Prižiūrėdami hortenzijas nepamirškite, kad jos mėgsta gan rūgščią žemę (nuo to dažnai priklauso ir žiedų spalva) ir derlingą bei drėgnoką dirvą.
JAPONINĖ PLUKĖ (Anemone japonica) vasaros pabaigoje džiugina gausiais rožiniais arba baltais žiedais, nors kitos plukių rūšys, savaime augančios Lietuvoje, žydi pavasarį. „Japonė“ užauga gan aukšta, iki 1,5 m, mėgsta vidutinio drėgnumo ir derlingumo dirvą, bet šiaip yra ganėtinai nereikli – gali augti ir saulėkaitoje, ir daliniame pavėsyje. Atspari šalčiams, žiemą retai kada apšąla. Jos puošnūs ne tik žiedai, bet ir stambūs, skiautėti bei šiek tiek pūkuoti lapai.
ŠLUOTELINIS FLIOKSAS (Phlox subulata) daugeliui primena močiutės darželį. Iš tiesų, ši etnografinė gėlė kurį laiką buvusi primiršta, pastaruoju metu vis dažniau sodinama šiuolaikiniuose gėlynuose. Priklausomai nuo veislės, ji gali užaugti apie 40–120 cm aukščio ir žydėti labai įvairiaspalviais žiedaus – baltais, mėlynais, raudonais ar įvairaus intensyvumo rožiniais žiedais. Gėlynuose vilioja ne tik spalvingais žiedais, bet ir maloniu aromatu. Mėgsta derlingesnį ir ne sausą dirvožemį.
Jeigu anksčiau paminėtos gėlės žavi mus žiedais, tai MELSVĖ (Hosta) – tikra puošnių lapų karalienė. Pamirškite tas melsves baltmargiais lapais, kurios buvo auginamos anksčiau kapinėse ar kaimo gėlynuose – jos daugeliui atsibodę, o ir jų lapai greitai tampa nedekoratyvūs. Šiais laikais melsvių įvairovė tokia didžiulė ! Jos gali būti miniatiūrinės kaip pelės ausytės ir didelės kaip dramblio ausys; žalios, melsvos, geltonos, baltos ir su įvairiausios formos ar margintais lapais; kvepiančiais žiedais ar raudonais stiebais; yra sukurta veislių ir atsparių sraigėms ar šliužams, nes šie dažnai suniokoja melsvių lapus, palikdamos juose skyles. Tad jeigu norite turėti puošnų gėlyną, ypač esantį pavėsyje – rinkitės iš naujesnių melsvių veislių, nes jos išliks dekoratyvios visą sezoną be didesnių pastangų, jų nereikia nei tręšti, nei laistyti.EŽIUOLĖ (Echinacea) šiuo metu yra „ant bangos“, ši gėlė vis dažniau puošia gėlynus. Ežiuolių rūšių yra keletas, bet dažniausiai auginama purpurinė ežiuolė (E. purpurea). Puošnūs ir gausūs žiedai paprastai būna ryškiai rožinės spalvos, nors yra sukurta ir veislių su raudonais, baltais, geltonais, žaliais bei kitų spalvų žiedais. Žiedai yra medingi, juos labai mėgsta bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai: dažnai galima stebėti tokį vaizdą, kai saulei nusileidus, ežiuolių žiedai tampa „viešbučiu“ miegoti susiruošusioms kamanėms. Purpurinė ežiuolė – vaistingas augalas, vertingos visos šio augalo dalys – žiedlapiai, lapai, o ypač šaknys, kurios stiprina imunitetą. Ežiuolės šaknys kasamos vėlyvą rudenį arba pavasarį, bet savarankiškai jomis geriau nesigydyti, o tik pasitarus su gydytoju. Ežiuolės mėgsta saulėtas vietas, derlingą, drėgną ir humusingą dirvožemį.
SNAPUTIS (Geranium) – miela laukų ar miškų gėlytė, dažna visoje Lietuvoje, kurią puikiausiai galima auginti ir gėlynuose. Ji gan nereikli, gali augti tiek saulėtoje, tiek pavėsingoje vietoje, o svarbiausia – žydi beveik visą vasarą. Lietuvoje auga keletas snapučių rūšių: kai kurios pievose, o kitos – miškuose ar pelkėse. Gėlynuose auginamos taip pat dar auginama keletas atvežtinių rūšių bei jų hibridų. Snapučiai žydi rožinės, raudonos, mėlynos, violetinės, baltos, geltonos spalvos ar margintais žiedais. Užauga iki 10 iki 90 cm aukščio – priklausomai nuo rūšies. Labiausiai jiems tinkama drėgna (bet ne šlapia) ir vidutiniškai derlinga dirva.
Vasaros pabaigos gėlynuose auginkime ne tik šias, bet ir kitas gėles, kurios gali papuošti jūsų želdynus iki pat šalnų, o kai kurios net ir žiemą.
Tai kosmėjos, piliarožės, kvapieji pelėžirniai, raganės, viendienės, kleomės, kemerai, kraujalakės, rudbekijos, verbenos, žiognagės, kardeliai, anyžiniai lofantai, ratiliai, astrai bei kitos.
O apie smilginius augalus, tokius kaip miskantai, soruolės, melvenės bei kiti – papasakosime kitą kartą, nes vien tik iš „nežydinčių“ smilgų galima susikurti nepakartojamą gėlyną savo kieme.
