Šiltnamio pasirinkimas – vienas iš svarbiausių pavasario sprendimų.
Lietuvos klimatas nėra pritaikytas daugumai pomidorų veislių, tad jei norite gerų rezultatų, teks statyti šiltnamį. Prieš renkantis jį, reikėtų apgalvoti šiuos dalykus:
Ką ir kaip auginsite – nuo to, kokius augalus planuojate auginti priklausys šiltnamio formos, aukščio, vietos pasirinkimas. Pasirinkimui įtakos turi ir planuojamas auginimo būdas – grunte, vazonuose, dirbtiniuose substratuose, o galbūt užsiimsite hidroponika. Kadangi dauguma pomidorų yra aukštaūgiai, jiems reikės gan aukšto šiltnamio. Rekomenduojamas šoninės sienelės aukštis 1,70 m.
Vieta – rekomenduojama statyti šiltnamį taip, kad jo išilginės sienos būtų nukreiptos į rytus ir vakarus, galai į pietus ir šiaurę. Tokiu būdu bus palaikoma tolygi temperatūra. Jei montuosite šiltnamį prie namo sienos, rinkitės pietinę pusę. Nestatykite šiltnamio po medžiais, tuomet gali trūkti šviesos, šiltnamis užsiterš krintančiais lapais. Nuo medžių krintantys stambesni vaisiai gali pažeisti statinį. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip krinta šešėliai dienos bėgyje, pasistenkite, kad šiltnamis neatsidurtų ilgai neapšviestoje vietoje. Taip pat reikėtų šiltnamį apsaugoti nuo vėjo.
Kiek pinigų galite skirti šiltnamiui – nuo skiriamo biudžeto priklausys šiltnamio dydis, sudedamosios medžiagos ir papildoma įranga.
Dydis – kokį plotą galėsite skirti šiltnamiui. Nuo to taip pat priklausys vietos pasirinkimas.
Kokią papildomą įrangą norėsite įdiegti šiltnamyje – jei planuojate šiltnamį papildomai apšviesti ar šildyti, įvertinkite ar bus patogu atvesti ir aptarnauti komunikacijas (pavyzdžiui, elektrą, šilumos tiekimo vamzdžius). Šildomam šiltnamiui teks įrengti betoninius pamatus.
Įvertinus šiuos punktus belieka nuspręsti iš kokių medžiagų turėtų būti pagamintas jūsų šiltnamis. Pagrindinė statybinė medžiaga yra danga, nuo jos priklauso karkaso pasirinkimas. Šiuo metu populiariausios dangos yra polietileno plėvelė, stiklas ir polikarbonato plokštės. Kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų, kuriuos ir aptarsime. Medžiagų pasirinkimas taip pat priklauso nuo norimos šiltnamio formos.
Plėvelė
Tokį paprastą, plėvelinį šiltnamį lengva ir nebrangu pasidaryti pačiam. Jie formuojami ant plastikinio, medinio, rečiau metalinio karkaso. Plėvelė nėra visiškai skaidri, bet praleidžia pakankamai šviesos reikalingos augalams. Nepasižymi gera šilumos izoliacija. Tokia danga labai greitai praranda savo savybes – praranda skaidrumą, sutrūkinėja. Priklausomai nuo plėvelės kokybės, jau net po pirmųjų naudojimo metų gali tekti ją keisti. Jei nenorite išleisti daug pinigų vienu ypu arba neplanuojate laikyti šiltnamio ilgą laiką, plėvelė yra puikus pasirinkimas. Kitu atveju reikėtų pasižvalgyti alternatyvų arba rinktis tvirtesnę bei brangesnę plėvelę.
Stiklas
Pagrindinės stiklo savybės – skaidrumas, nebloga šilumos izoliacija ir ilgaamžiškumas. Žinoma, jis yra dužus, tačiau parinkus tinkamą vietą (nevėjuotą, ne po medžiais) ir šiltnamio šlaito kampą (kad nesikauptų storas sniego sluoksnis žiemą) ši medžiaga gali tarnauti ilgai, laikui bėgant nekinta savybės. Minusai – stiklas brangesnis už plėvelę, šiltnamiui reikės tvirto karkaso, geriausiai metalinio. Stiklas įleidžia daug šilumos, tad labai saulėtomis dienomis reikia stebėti, kad per daug neužkiltų temperatūra. Daugiau vargo bus ir norint pernešti stiklinį šiltnamį dėl jo svorio. Rekomenduotinas tuo atveju, kai reikia maksimalaus saulės apšvietimo, ilgaamžiškumo, nebaisūs didesni temperatūros svyravimai.
Polikarbonatas
Šiuo metu tai viena populiariausių medžiagų šiltnamiams. Ji tarnauja daug ilgiau nei plėvelė, nėra trapi kaip stiklas, pasižymi ypatingai geru šilumos sulaikymu, nėra labai skaidri, todėl išvengiama perkaitimo ir augalų nudeginimo. Polikarbonatas yra lengvas, todėl nesunku šiltnamį kilnoti arba reikalui esant žiemą surinkti ir saugoti patalpoje. Galima rasti plokščių su „no drop“ sistema, kuri susikondensavusius drėgmės lašelius priverčia nutekėti į kraštus, neleidžia varvėti ant augalų. Didžiausias trūkumas tai kaina, už polikarbonato šiltnamį teks pakloti daug daugiau pinigų, nei stiklinį ar juo labiau plėvelinį.
Šiltnamio forma
Kupolas. Tai paprasta ir efekyvi struktūra, dažniausiai formuojama iš plastinkinių ar metalinių vamzdžių lankų. Paprastai dengiami plėvele, nes kitos dangos nėra lengvai pritaikomos lenktai rėmo formai. Šoninė siena šios konstrukcijos šiltnamiuose yra gan žema, nuožulni, todėl prarandamas sodinimo plotas. Kuo statesniu kampu krinta į paviršių saulės spinduliai, tuo geriau jie sugeriami. Kupolo formos rėmas gan universalus saulės šviesos ir šilumos surinkimo atžvilgiu, spinduliai į šiltnamį ištisus metus krenta panašiu kampu.
Briaunuotas (standartinis). Šios formos šiltnamių šoninės sienos yra visiškai vertikalios, todėl maksimaliai išnaudojamas sodinimo plotas, čia taip pat geriau cirkuliuoja oras. Žiemą ir ankstų pavasarį, kol saulė žemai, spinduliai neprasimuša pro stogą, kadangi krenta nestačiu kampu. Tačiau sienos gerai sugeria saulę, kuo jos aukštesnės, tuo daugiau šviesos ir šilumos bus surenkama.
Šliejamas. Toks šiltnamis montuojamas prie namo sienos, rekomenduojama rinktis pietinę. Jis geriau sulaiko šilumą, nes viena siena apsaugota nuo aplinkos poveikio, nesunku atvesti reikiamas komunikacijas iš namo. Tačiau toks statinys gauna mažiau natūralios šviesos nei atskiras.
Papildoma šiltnamio įranga
Šiomis dienomis galima įsigyti įvairios papildomos įrangos, kuri palengvins šiltnamio priežiūrą ir padės užauginti gausesnį derlių. Įvairios pagalbinės priemonės leis jums daugiau laiko skirti mėgavimuisi:
Automatiniai langų atidarytuvai. Šiltnamį reikia vėdinti tam, kad vyktų oro cirkuliacija, pasišalintų drėgmė, šilumos perteklius, įeitų anglies dioksido. Paprastai tenka atidaryti langus ar duris skirtus vėdinimui ryte ir uždaryti vakare, priklausomai nuo oro sąlygų. Į pagalbą galima pasitelkti automatinius atidarytuvus,montuojamus languose.
Orui šiltnamyje pasiekus tam tikrą temperatūrą (galima pasirinkti norimą), langas automatiškai atsidaro, o atvėsus užsidaro. Tai daroma be jokios elektronikos.
Automatinė laistymo sistema. Taip pat veikia be elektronikos. Keraminiai sensoriai matuoja dirvos drėgnumą ir atitinkamai tiekia daugiau ar mažiau vandens. Galima reguliuoti srovės stiprumą priklausomai nuo to, kokią drėgmę norite palaikyti dirvožemyje. Vanduo imamas iš rezervuaro, kuris turi būti laikomas aukščiau dirvos paviršiaus. Rezervuarą galima pildyti surenkant lietaus vandenį arba vandentiekio pagalba. Šiame filmuke rodomas veikimo principas:
Taip pat yra sistemų, kurios reguliuoja vandens padavimą priklausomai nuo temperatūros. Norint sumažinti drėgmės garavimą patartina mulčiuoti dirvą.
Šildymo sistemos. Jos reikalingos jei norite pratęsti auginimo sezoną šiltnamyje. Tam galima naudoti šildytuvus, šildomus kilimėlius, šildymo lempas. Norint didesnio efektyvumo šiltnamį reikėtų papildomai paruošti – įrengti apšiltintus pamatus, užsandarinti langus. Norint sumažinti temperatūrų skirtumus paros bėgyje galima naudoti akumuliacines talpas. Tam geriausiai tinka juoda vandens statinė, įkaitusi per dieną ji spinduliuos šilumą naktį. Mūsų klimatinėje zonoje rekomenduojama 110 litrų talpos kvadratiniam metrui šiltnamio. Tad 10 kv.m šiltnamiui reikės 1100 litrų bačkutės. Šildymo sistemų ir būdų yra įvairiausių, apie juos pakalbėsime kituose straipsniuose.
Dėmesio! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir kovo mėnesio pabaigoje išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
