Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.
Antra, dėl trąšų. Prieš sodinant svogūnėlius, žemę patręšia organinėmis (geriausia – perpuvusiu mėšlu, 6–10 kg kvadratiniam metrui) bei fosforo ir kalio trąšomis arba mineralinėmis trąšomis su trupučiu azoto (iš viso 40–60 kg kvadratiniam metrui), po to reikia šiek tiek laiko, kad dirba trąšas įsisavintų ir jos imtų veikti.
Žemę perkasa ne giliau nei 30 cm, kad prieš jai įšąlant, svogūninių gėlių šaknys spėtų paaugti į gylį 20 cm. Kokiu gyliu sodinama, priklauso nuo svogūnėlių dydžių – įprastai sodinama per du–tris svogūnėlio diametrus.
Prieš sodinant visus svogūnėlius įdėmiai apžiūrėkite, atrinkite ligotus, pažeistus. Sveikus svogūnėlius profilaktiškai pusvalandžiui pamerkite į 0,1 proc. mangano ar kokio kito fungicido tirpalą.
Didžiausia daugumos sodininkų daroma klaida – visus svogūnėlius pasodinti vienu metu. Iš tiesų tai kelių etapų procesas. Pirmiausia, rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje sodina smulkiasvogūnes gėles: scyles, armėnines žydres, puškinijas, sniegžydres, krokus.
Kaip minėta, svogūninių augalų sodinimo gylis matuojamas pagal tris svogūnėlio diametrus (t. y. jei svogūnėlio diametras – 3 cm, optimalus sodinimo gylis – 9 cm).
Gylis priklauso ir nuo mechaninės dirvos sudėties – jei žemė lengva, sodinama giliau, jei sunki – ne taip giliai.
Smulkiasvogūnės gėlės vienoje vietoje gali augti nuo 3–4 (krokai) iki 10 metų (snieguolės, pavasarinės liaukojos), todėl juos sodina kartu su augalais, kurių šaknys driekiasi po žeme – mažosiomis žiemėmis, ylalapiaus flioksais, šliaužiančiomis vaisginomis, geltonžiedžiais šlamučiais – arba kartu su daugiamečiais augalais mišriose lysvėse. Smulkiasvogūnės gėlės gražiai atrodo ir vejoje. Gražiau atrodys, jei sodinsite grupelėmis po 5–10 augalų.
Įpusėjus rugsėjui sodina narcizus. Jei pasodinsite gerokai vėliau, iš svogūnėlių neišaugs reikiamas kiekis šaknų ir jie žus. Ypač tai pasakytina apie naujas rūšis – vamzdeliniai ir trikuokiai, su rožinėmis karūnėlėmis, žonkiliniai. Įvairaus dydžio svogūnėlius sodina atskirai, taip jie geriau vystosi.
Praėjus maždaug savaitei po narcizų sodinimo ateina metas sodinti hiacintus. Jiems – tokios pačios taisyklės. Tik hiacintams reikia derlingesnės žemės, todėl tręšiama gausiau – 10–15 kg kvadratiniam metrui.
Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia tinkama sodinti tulpėms. Jei planuojama kasmetinis tulpių keitimas į vasarines gėles, sodinama įprastai. O jei sodinama mišriose lysvėse, tarp daugiamečių augalų, svogūnėlius galima iškasti kas 2–3 metus. Tokiu atveju sodinama po 5–10 tulpes, o rūšys šios: Darbino hibridai, Paprastosios vėlyvosios Darvino tulpės, Kaufmano tulpės, Greigo, Fosterio tulpės, botaninės tulpės. Jų sodinimas trunka iki spalio 10–15 d.
Jei ruduo sausas, pasodinus svogūnėlius reikia palieti. Narcizų svogūnėlius, pasodintus be šaknų, geriausia mulčiuoti nukritusiais lapais (ne mažesniu nei 10 cm sluoksniu). Vėliau šito nereikės (vienoje vietoje narcizai auga 5–7 metus). Išimtis – stambiakarūniai narcizai, juos reikia mulčiuoti kasmet.
