Kai šiltas vėjelis nešioja ką tik pražydusių gėlių aromatą, o atsipalaiduoti po dienos darbų krenti į patogų hamaką ar ant minkštų pintų baldų, nejučia pagalvoji, kad už terasą nieko geriau negali būti! Tai tinkama vieta šeimos ir svečių susibūrimams, čia malonu pasėdėti, pasimėgauti saulėlydžiu ar žvaigždėtu dangumi. Apie tai, ką verta žinoti norint įsirengti terasą, kalbamės su architekte Dovile BUKAUSKAITE.
Terasos, kaip ir kiti lengvų konstrukcijų statiniai, negali atsirasti tarsi savaime, jų statybą reikia kruopščiai apgalvoti. „Geriausia, jei terasa planuojama projektuojant gyvenamąjį namą – tada lengviau nuspręsti, kurioje vietoje ją įrengti pasaulio šalių ir būsto plano atžvilgiu“, – sako D. Bukauskaitė.
Kadangi terasa tarsi pratęsia būstą, reikėtų atkreipti dėmesį į jo architektūrą bei interjerą ir pasirūpinti, kad viskas tarpusavyje derėtų. Pavyzdžiui, didesniam namui kuo puikiausiai tiks erdvi ir talpi, o mažesnis dailiai atrodys su nedidelio ploto terasa. Ją geriausia įsirengti pietryčių ar pietvakarių pusėje. Vieta turėtų būti saulėta, kad galėtumėte terasa naudotis nuo pavasario iki rudens, papuošti ją įvairiausiais augalais.
„Klausimas dėl terasos projekto labai keblus ir netgi slidus. Pagal įstatymus jo reikia, nes tai nėra laikinas statinys, be to, turi pamatus, tačiau pas mus to dažnai nepaisoma. Jeigu terasą norima pasidaryti bute – dar kebliau. Problemų kyla ne dėl paties įrengimo, bet dėl įteisinimo ir kaimynų pritarimo. Nusprendus statyti terasą, bet kuriuo atveju būtina parengti atskirą projektą, atsižvelgiant į tai, kokia bus jos paskirtis, stogo konstrukcija ir kt. Dažnai daug kas priklauso nuo situacijos ir užsakovo pageidavimų. Jeigu terasą sugalvojama įsirengti jau prie esamo namo, tai taip pat nėra problema“, – sako D. Bukauskaitė.
Terasa dažniausiai jungia lauko erdvę ir būsto vidaus patalpas. Geriausias variantas, kai iš valgomojo ar svetainės galima išeiti tiesiai į terasą. Ji gali būti atvira arba turėti stoginę. Saugantis kritulių ir saulės, terasoms labai praverčia stogeliai, kurie gali būti pastovūs (denginio tipo) arba suskleidžiami (markizių tipo).
Stogą atstoja ir išsikišęs statinio viršutinis aukštas ar pastato stogas. Jei nusprendžiama daryti pastovų stogą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis neuždengs langų ir neužtamsins patalpų. Geras sprendimas – šviesai laidi stogo dangos medžiaga. Tačiau tokiu atveju būtina įvertinti jos patvarumą, pavyzdžiui, stipri audra ar kruša permatomą plastikinį stogelį gali smarkiai apgadinti.
Terasos dydis priklauso nuo jos paskirties. Minimali – 3×4 m. Jeigu terasa nors iš dalies įstiklinta, turi turėklus arba nuo vėjo apsaugančias medines sienas, tai visų pirma sumažina jos erdvę. Specialistai nerekomenduoja mažų terasų aptverti tvorele, geriau pagal jų perimetrą padaryti gėlynėlį ir pasodinti neaukštų daugiamečių augalų, rožių arba palikti paprasčiausią žalią pievelę.
Ideali, itin prie namo prisišliejusios terasos forma – stačiakampis, tačiau pasitaiko pačių įvairiausių: rombo, apvalios, ištemptos tarsi podiumas.
Pasak architektės, Lietuvoje terasa dažniausiai įrengiama pirmame namo aukšte, nes tai paprasčiau – padaromi pamatai, pasirinkta medžiaga uždengiamas žemės plotas. Tačiau jei nusprendžiama terasą daryti ant stogo, būtinai reikės tvorelės. Tokia terasa vadinama eksploatuojamu stogu.
Lietuvoje retai pasitaiko galimybė daugiabučiuose įsirengti terasą, nebent gyvenant pirmame aukšte. „O štai šiltuose kraštuose, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje ir pan., butas, esantis bet kuriame aukšte ir neturintis terasos, nėra vertinamas“, – pastebi D. Bukauskaitė.
Terasos pagrindui tinka įvairios medžiagos, tačiau pirmiausia reikia atsižvelgti į namo, prie kurio statysime terasą, konstrukcijas, taip pat ir apdailą. Elegantiškam moderniam būstui labiausiai tiks plytelės ar spalvotos betoninės plytos, o kaimiško stiliaus sodybai su tradiciniu sodeliu – akmenys ar klinkerinė danga.
Vis dėlto dažniausiai terasoms naudojama mediena, kuri puikiai dera tiek prie medinių, tiek prie tašytų akmenų užmiesčio būstų. Dabar galima įsigyti įvairiausių terasinių lentų: kietmedžio, ąžuolo, maumedžio, spygliuočių, egzotinės medienos, pagamintų iš PVC. Renkantis terasų dangą būtina atkreipti dėmesį į paviršiaus slidumą.
Bet kokia mediena turi būti gerai išdžiovinta, atspari aplinkos sąlygoms, tinkamai impregnuota. Beje, jos spalva gali kisti nuo oro sąlygų, priežiūros, vietos, kurioje įrengta, todėl renkantis reikia atkreipti dėmesį į jos natūralią spalvą.
„Jeigu terasa pastatyta tinkamai, jai ypatingos priežiūros nereikia. Svarbiausia apsaugoti nuo lietaus vandens, o žiemą nukasti sniegą“, – sako architektė Dovilė Bukauskaitė.
Terasoms apželdinti labai tinka vijokliniai augalai, taip pat dailiai atrodo rožių tvorelė. Galima rinktis įvairių rūšių, spalvų, skirtingu metu žydinčias gėles, kurios džiugins visą sezoną. Tarp jų pasodinta daugiamečių, varpinių augalų kompozicija puikiai atskleidžia terasos grožį. Kitas patrauklus variantas – aukštų žalių augalų siena. Nuostabiai atrodo žydinčios veigelės, alyvos, lanksvos, budlėjos.
Terasoje praktiškiausi specialūs sodo baldai. Jeigu jie visus metus bus laikomi lauke, turi būti pagaminti iš patvarių, tvirtų, atsparių prastiems orams medžiagų. Pintus baldus su minkšta dalimi geriausia naudoti nuo lietaus apsaugotose vietose. Kėdės ir suolai turi būti patogūs, ilgi, ranktūriai, sėdimos vietos ir atlošai – lengvų ir paprastų konstrukcijų. Jeigu baldai nuolatos įnešami ir išnešami, geriausia rinktis kompaktiškus, sulankstomus. Tokie neužims daug vietos, bus patogūs naudoti.
Detalės
• Bet kurios terasai naudojamos medžiagos: plytos, akmenys, betonas, keraminės plytelės, metalas ar mediena, turi derėti prie namo išvaizdos.
• Jeigu išsirinkote medieną, labai svarbu, kad ji būtų tinkama eksploatuoti mūsų klimato sąlygomis. Atkreipkite dėmesį į šios medžiagos ilgaamžiškumą, išorę, patvarumą, stabilumą, atsparumą nusidėvėjimui ir mechaniniams veiksniams, slidumą. Ji turi būti sausa (ne daugiau kaip 20–22 proc. drėgnumo) – taip sumažėja tikimybė, kad įsiveis puvėsių, pelėsių. Kai kurie specialistai nepataria rinktis spygliuočių (eglės, pušies) medienos, nes ji labai sugeria drėgmę, yra neilgaamžė, reikalauja ypatingos nuolatinės priežiūros. Rinkitės grubesnio paviršiaus medines lentas, tokios nebus slidžios.
• Tarp terasos grindlenčių būtina padaryti 1–2 mm tarpą, kad lietaus ar sniego vanduo neužsistovėtų ir išbėgtų. Po terasa reikia įrengti vandens nubėgimo sistemą. Jeigu po klojiniu lieka grunto, jį vertėtų uždengti plėvele – taip užkirsite kelią piktžolėms augti.
• Vienas svarbiausių terasos statybos darbų yra pamato įrengimas. Jis turi būti patvarus, kokybiškas, o visos konstrukcijos – stabilios ir tvirtos. Statant terasą daromas 2 proc. nuolydis nuo būsto. Jeigu namo cokolis tinkamame aukštyje, terasa gali apjuosti namą per visą perimetrą.
Terasa, įrengta ant stogo, remiasi į pagrindines namo konstrukcijas, pristatyta bet kuriame šone – į būsto pamatą ir atramas. Todėl didžiausią dėmesį reikia skirti terasą laikančioms konstrukcijoms – atraminėms sijoms. Tam tinkamiausi klijuoti tašai. Prie sijų tvirtinami ir kiti elementai: stogelis, turėklai, tvorelė.
• Jei norima pasidaryti sudėtingesnės konstrukcijos terasą, būtina kreiptis į architektą, kad parengtų projektą. Šiuo atveju saviveikla draudžiama, nes gali nukentėti pastatas, prie kurio daroma terasa, pavyzdžiui, suskilinėti namo pamatai, sutrūkinėti sienos.
• Medinė terasa gali laikyti net keletą dešimtmečių. Jai nereikia ypatingos priežiūros – užtenka reguliariai valyti nuo paviršiaus purvą ir naudoti apsaugines priemones nuo drėgmės. Tiesa, veikiama saulės, vėjo ir lietaus net pati kokybiškiausia mediena įgauna pilką atspalvį, todėl prireiks specialių priemonių, padėsiančių išlaikyti norimą spalvą.
• Kad nesėdėtumėte tamsoje, nepamirškite terasoje įrengti kištukinių lizdų, apšvietimo. O jei šalia pasisodinsite graikinį riešutmedį, nuotaikos negadins įkyrūs uodai ir musės – šio medžio lapijos kvapas juos puikiai atbaido.
