Užauginti viržius nėra sudėtinga, svarbu tik tinkamai parinkti vietą šių augalų vystymuisi. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kaip parinkti vietą sodinimui, kaip sodinti ir prižiūrėti.
Vieta sodinimui
Gamtoje viržiai sutinkami pušynuose, atvirose ir saulėtose vietose, šie augalai gerai pakelia sausrą. Dirva, į kurią ketinate sodinti viržius, turi būti pakankamai rūgšti: smėlingos dirvos rūgštingumas (pH) siekia 4,5-5,0, o smėlio ir molio dirvos pH žemesnis nei 0,5. Reikėtų paruošti vieno kastuvo gylio dirvą, o jei ji ypač kieta – galima išpurenti ir giliau. Viržių sodinimui tiks saulėtos, nuo vėjo apsaugotos vietos, nes pavėsyje šie augalai žydės mažiau, o augalo krūmai bus išsiskleidę.
Šiuolaikiškuose soduose tokią aplinką, žinoma, galima sukurti ir dirbtinai, įsigijus atitinkamas medžiagas dirvos gerinimui – smėlį ir rūgščias durpes, tačiau pagrindinis dirvos sluoksnis turėtų būti pakankamai laidus vandeniui. Dirvą viržiams reiktų ruošti panašiai kaip ir rododendrams. Pats paprasčiausias dirvos paruošimo būdas: sumaišyti vienodomis dalimis trečdalį durpių, smėlį (jis gali būti sodinimo vietoje) arba smulkų žvyrą su sodo dirva arba kompostu, pagerinus ją kompleksinėmis arba specialiomis trąšomis, tinkančioms rūgščiai dirvai, jei sode yra spygliuočiams būdinga danga, jos įmaišymas į dirvą tik pagerins viržių augimą. Puikiai tiks žievės mulčias, kurį galima įmaišyti į substratą.
Visi komponentai gerai sumaišomi ir suformuojama apie 20 cm gylio duobutė, jei ketinate sodinti viržius grupėmis. Išauginti viržius molingoje dirvoje bus pakankamai sudėtinga, o jų augimas nebus toks puikus kaip tinkamoje dirvoje. Vertėtų nepamiršti, kad sėkmingiausio viržių augimo net ir be specialių žinių ir ypatingų pastangų galima tikėtis maksimaliai išnaudojant esamos situacijos privalumus bei prie jos pritaikant sodo kūrimo principus, augalų asortimentą.
Sodinimas
Dabar sodinukai dažniausiai parduodami vazonuose, todėl sodinimo metas didelės reikšmės neturi. Kai tik žemė atšilo ir, kol ji dar neužšalo, galima sodinti viržius. Žinoma, dažniausiai tai daroma būtent šiuo metų laiku. Prieš sodinimą vazonus galima laikinai patalpinti į kibirą su vandeniu, tokiu būdu šaknys bus tolygiai sudrėkintos. Sodinant reikėtų išsaugoti esamą augimo gylį.
Būtina atsižvelgti į augalo vystymosi galimybes, kurios skiriasi priklausomai nuo kiekvienos rūšies. Tam, kad krūmai laikui bėgant susijungtų ir visiškai padengtų žemę, reiktų juos sodinti tankiau – 30 – 40 cm atstumu vienas nuo kito. Be abejo, po sodinimo viržius reikia palaistyti, pageidautina naudoti pušų mulčią (tiks vidutiniškos ar smulkios frakcijos 5 cm storio sluoksnis), nes tai labiau primins natūralias viržių augimo sąlygas bei apsaugos augalus nuo išdžiūvimo.
Augalų priežiūra
Jaunus augalus reiktų dažnai ravėti, kad piktžolės netrukdytų viržiams augti. Rudenį mėgaujamasi žydėjimu, o pavasarį, kartu su vegetacinio periodo pradžia (balandžio mėn. pabaiga – gegužės mėn. pradžia), nupjaunami visi žiedynai: kaire ranka suimama viržyno augmenija, o dešine viskas nupjaunama, paliekant tik apvalų gumbelį. Nenupjovus augmenijos ar tai atlikus nepakankamai ar per vėlai, rudeninio žydėjimo nebus, arba jis bus silpnesnis.
Viržių krūmas turi lėtai vystytis visą vasarą, o liepos – rugpjūčio mėn. augimas paspartėja ir netrukus krūmas džiugina gražiais žiedais. Pavasarį po nupjovimo ir vasarą (apie Jonines) kaip ir kitus sodo augalus viržius reikia tręšti: 20 – 40 gramų trąšų 1 kvadratiniam metrui, beriant aplink krūmą, užkasant į mulčią ir dirvą bei gausiai palaistant. Viržiams tręšti tiks rododendrams ar spygliuočiams skirtos specializuotos trąšos. Nors viržiai ir atsparūs sausroms augalai, nereikėtų leisti dirvai visiškai išdžiūti. Jauni, ką tik pasodinti augalai turi būti būtinai laistomi. Reguliariai, viso sezono metu, viržiai turėtų būti aprūpinti drėgme.
Dirva turėtų būti drėgna, bet ne šlapia, nes smulki ir negili šaknų sistema gali nukentėti nuo deguonies trūkumo ir krūmas gali pradėti pūti. Jei viržiai auga nevėjuotoje vietoje (kokio nors pastato kampe), kur nėra oro cirkuliacijos, labai tikėtinas augalo susirgimas ir puvimas, jis gali net žūti.
Tokiose vietose ar silpno laidumo dirvos vietose reikėtų dėmesingai apgalvoti drėgmės lygį. Jau buvo minėta, kad, jei vieta bus natūraliai tinkama (pušynas, smėlinga, laidi bei teisingai pagerinta dirva), viržiai augs be ypatingos papildomos priežiūros bei žydės labai gražiai.
Taigi, panašiai kaip ir kitus sodo augalus, viržius geriau laistyti rečiau, bet gausiau. Viržių peržiemojimas priklauso nuo medienos subrendimo. Vėsus ir drėgnas ruduo, tręšimas azotu praturtintomis trąšomis antrojoje vasaros pusėje trukdo augalams pasiruošti žiemai. Dirvai įšąlant, viržius galima padengti eglių šakomis (vienu sluoksniu), kad šie augalai nenukentėtų nuo šalnų.
