Botanikė Edita Jakubauskaitė pataria, kaip žiemą prižiūrėti pelargonijas. Juk šios gėlės yra ne tik namo puošmena, bet ir mažina galvos skausmus, pagerina miegą.
Kai rudenį orai smarkiai atvėsta ir gresia šalnos, pelargonijas reikėtų pernešti į šiltesnę vietą. Galima pernešti į įstiklintą balkoną arba į nešildomą šiltnamį. Kai orai dar labiau atšąla ir termometro stulpelis artėja prie 1-2 laipsnių šilumos, pelargonijoms vėl būtinas perkraustymas į šiltesnę vietą. Idealiausia būtų į tokią, kur šiluma neviršytų 10-15 laipsnių. Bet realybė tokia, kad mieste vėsų prieškambarį ar žiemos sodą retai kas turi, tad belieka buto palangė, kur pelargonijoms per šilta, per tamsu ir per sausa.
Visgi, šie augalai nėra iš reikliųjų, tad iki pavasario gali išgyventi ir tokiomis sąlygomis. Svarbu žinoti, kad gruodžio mėnesis šioms gėlėms vadinamasis ramybės periodas. Nuo sausio mėn, patariama dažiau laistyti, o vasario mėn. – persodinti. Nuo kovo mėnesio geriausia tręšti kas savaitę, o balandžio mėnesį dar kartą persodinti. Praėjus kelioms savaitėms galima tręšti.
Kaip paruošti pelargonijas peržiemojimui:
1. Pirmiausiai – kad ir kaip būtų gaila – pelargonijas reikia smarkiai apgenėti. Dėl to, kad daugelis jų lapų dėl sauso ir šilto kambario oro vis tiek apdžius ir nukris.
2. Nukirptų šakelių neišmeskite, pamerkite jas į vandenį ir kai kurios iš jų išleis šakneles – pavasarį turėsite papildomų mažų augaliukų.
3. Atnešę pelargonijas į kambarį, pastatykite jas atskirai nuo kitų kambarinių augalų ir labai atidžiai apžiūrėkite visa augalą. Atnešus iš lauko vasarojusius augalus, labai dažnai kartu atsinešame ir įvairių kenkėjų – amarų, skydamarių, baltasparnių, voratinklinių erkučių.
Juos galite atrasti apatinėje lapų pusėje ar žemėse, tad tegu pelargonijos kelias savaites pabūna „karantine“, kad neužkrėstumėte kitų augalų. Jeigu kenkėjai pasirodys, reikės imtis augalo gelbėjimo priemonių.
Geriausios, žinoma, natūralios: tiesiog kenkėjus nurinkti rankomis ir sunaikinti; nuo baltasparnių tinka pakabinamos geltonos lipnios juostelės (parduodamos sodo prekių skyriuose); galima valyti su vatos gabalėliu, pamirkytu muiliname vandenyje. Sodo prekių skyriuose taip pat parduodamas preparatas nuo kenkėjų „NeemAzal“, pagamintas iš augalinės kilmės ekstrakto. Tiesa, naikinti augalų kenkėjus su „chemija“ kambariuose nepatartina – taip nuodysite ir save.
4. Pelargonijas reikia pastatyti ant pačios šviesiausios palangės bute.
5. Laistyti labai saikingai, tegu žemė vazone vos ne visai išdžiūsta ir tik tada laistyti. Palaisčius augalą, lukterti valandėlę, kol susigers vanduo, o likusį vandenį išpilti iš lėkštelės, kad nepūtų šaknys. Paliejus, po 0,5-1 val. likusį vandenį iš lėkštelės reikia išpilti, nes stovintis vanduo (kaip ir daugumos kambarinių gėlių) pūdo šaknis. Jei kambaryje nėra vietos pelargonijų vazonui, galima nusilaužti keletą šakelių ir jas pamerkti, po kurio laiko jos išleis šakneles, kurias pavasarį bus galima pasodinti.
6. Žiemą pelargonijų geriau netręšti ir taip neskatinti jų augimo. Jeigu žiemą išleis šakelę su žiediniais pumpurais – ją geriausia nuskinti, tegu augalas „miega“ žiemos miegu.
7. Neišsigąskite, jei apdžius ar pradės kristi kai kurie lapai arba augalas pradės leisti blyškias bei paliegusias naujas šakeles – tai reakcija į aplinką. Tai nėra didžiulė problema, nes atėjus pavasariui, augalą persodinsite į erdvesnį vazoną su nauju žemės substratu, išnešite į lauką ar balkoną, kai tik leis oro sąlygos, pelargonijos vėl jus džiugins.
