Rudens sezonui įsibėgėjant norisi atnaujinti ne tik drabužių spintą. Gėlynas taip pat laukia permainų. Neįmanoma atsispirti pagundai įkurdinti čia vieną kitą naują augalą. Paprasčiausias būdas jų įsigyti – pasidalinti gėlių kerais su draugais, pažįstamais, kaimynais: vienus duodame, kitus gauname. Ateis kita vasara – ir mielos, bet dar neaugintos gėlės papuoš sodą.
1. Dauginkite nužydėjusias gėles. Rugsėjį dauginti kero dalijimu galima beveik visus nuo pavasario iki liepos vidurio žydėjusius daugiamečius augalus. Dauginkite ir sodinkite astilbes, bijūnus, melsves, bruneras, kurpeles, auskarėlius, flioksus. Rudenį žydinčių augalų geriau nedraskyti, nes jų žydėjimas bus pasmerktas. Pasidauginsite jų pavasarį.
2. Nesismulkinkite. Dalijant kerą augalo stiebus reikėtų nupjauti paliekant 10 – 20 cm (taip patogiau). Gėlę dalinkite per silpniausias kero vietas, kad jo dalys lengvai atsiskirtų. Kai kuriuos kerus galima išskaidyti rankomis, kitus – aštriu peiliu. Naujas keras turėtų turėti ne vieną, o bent kelis stiebus ir gniužulą sveikų šaknų. Per smulkios kerų dalys kitą pavasarį menkai žydės. Šakniastiebius galima pjaustyti dalimis: kiekvienoje turi būti 2 – 3 pumpurai ir šaknys.
3. Apsaugokite šaknis. Jei dalijant šaknys buvo pažeistos, nupjaukite jas iki nepažeistos vietos. Pažeistas sultingas vietas pabarstykite medžio anglimi. Padalintą kerą gerai būtų pamirkyti molio tyrėje (puiku, jei į ją įmaišote ir mėšlo): ji apsaugo šakniaplaukius, kad šie nenudžiūtų ir drauge pamaitina augalą. Šakniaplaukiai labai smulkučiai, sudaryti iš vienos ląstelės, jie saulėkaitoje žaibiškai žūva, ir augalui tenka ilgai vargti, kol jis vėl pradeda augti.
4. Ne visus augalus galima dalinti. Jei yra daug kuokštinių augalo šaknų, jas visuomet galima padalinti – svarbiausia, kad liktų kuokštas ir keli stiebai. Tačiau kai gėlės keras turi vieną vienintelę liemeninę šaknį, jos negalima plėšyti. Dažniausiai tai sausose vietose įpratę augti augalai, turintys po vieną storą mėsingą labai ilgą šaknį, prisitaikiusią giliai iš žemės siurbti vandenį. Neretai net neįmanoma jos iškasti, netyčia galima nukirsti, ir augalo ne tik nepavyks padauginti, bet jis gali žūti. Sunkiausiai bandymus padalinti kerą ištveria levandos, gubojos, lubinai, pentiniai, sinavadai.
5. Nepirkite katės maiše. Perkant rudenį kerus turguje geriau ieškoti augalų su žiedais – žinosite, ką išsirinkote. Vazonuose pasodintų gėlių galima įsigyti net ir žydinčių: juk jas tereikia išimti iš vazono ir įkišti į žemę, tad didelių pokyčių augalai nė nepajus.
6. Išrinkite piktžoles. Tarp mėsingų šaknų – bijūnų, rodžersijų, vilkdalgių – dažnai būna įaugusių varpučių, garšvų šaknų. Persodindami gėlę nepamirškite jų išrankioti.
7. Pasirinkite tinkamą gylį. Sodinti naujus kerus reikia tokiame pat gylyje, kuriame augo motininiai augalai. Duobė augalui nebūtinai turi būti apvali – tiks ir kvadratinė. Kuo sunkesnė ir kietesnė žemė, tuo platesnę duobę reikės iškasti. Pagal taisykles, duobės skersmuo turi būti 3 kartus didesnis už šaknų gniužulo ar vazono skersmenį, kad aplink gėlę būtų didesnis minkštos žemės plotas – šaknims bus lengviau joje įsitvirtinti.
8. Gausiai palaistykite. Prieš sodinant gėlių kerą į duobę pripilkite vandens: tai labai svarbu, jei žemė perdžiūvusi. Sodinamą augalą su vazonu ar žemių gniužulu pamerkite į vandenį, kad šis apsemtų, ir palaikykite taip maždaug 20 sekundžių, kol nustos kilti oro burbuliukai.
9. Nepalikite oro tarpų. Žemę aplink pasodintą augalą tvirtai apspauskite – joje neturi likti oro „salelių“, nes ten įaugusios jaunos šaknys sudžiūs.