Spalio pradžia yra pats metas įnešti į kambarį gėles, augusias balkone, terasoje. Augalus ir vazonus nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu. Nuskabykite nuvytusius, pūvančius lapus ir žiedus, pastatykite arčiau lango, kur daugiau šviesos. Kai spalis – saulėtas ir šiltas, kai kurie kambariniai augalai pradeda sparčiau augti. Tai nėra labai gerai, nes jauni stiebai ir lapeliai dar pernelyg gležni ir nespėja sutvirtėti iki žiemos šalčių. Jauni lapai išgarina labai daug drėgmės, todėl vandens ima trūkti senesniems lapams, jie pradeda gelsti ir kristi. Taigi spalio pradžioje reikia po truputėlį vis mažiau augalus laistyti ir tręšti. Šaltuoju metu ypač atsargiai liekite fikusus (Ficus), alavijus (Aloe), kaktusus (Cactaceae). Vandenį linkę kaupti augalai nuo drėgmės pertekliaus ims pūti ir galiausiai žus.
Tiesa, kai kurie augalai pradeda žydėti būtent rudenį. Jiems vandens ir trąšų riboti nereikia, todėl raktažoles (Primula), sanpaulijas (Saintpaulia), katilėlius (Campanula) laistykite ir tręškite kaip įprasta. Pašalinkite nuvytusius gėlių (pavyzdžiui, meilenių) lapus, tik atsiminkite, kad negalima pjauti žalių. Meilenius (Hippeastrum) laikykite tamsioje apyšiltėje vietoje.
Amariliams vandenį ribokite. Šiuo metu jų lapai ima geltonuoti ir kristi, tad augalą reikėtų pastatyti vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje – ten jis jausis geriausiai.
Po vasaros poilsio aktyviai pradeda augti kalijos (Calla). Jas reikia gausiai laistyti, taip pat svarbu, kad lėkštutėje po vazonu nuolat būtų vandens, nes normaliomis sąlygomis šios gėlės auga ten, kur daug drėgmės. Žydinčias kalijas tręškite organinėmis arba mineralinėmis trąšomis. Jeigu jos pernelyg išsikerojo, galite persodinti į didesnį vazoną. Kitų augalų šiuo metu persodinti neverta, net jeigu jie labai išaugo ir sunkiai telpa vazone, nes vargu ar spės prisitaikyti prie naujos „gyvenamosios vietos“ – gali neišgyventi per žiemą.
Rudenį taip pat aktyviau ima augti ir krauti žiedus ciklamenas (Cyclamen). Jį reikia laikyti šviesioje ir vėsioje vietoje, kitaip pumpurai liaujasi vystytis ir ima gelsti, o pats augalas galiausiai nunyksta. Neužmirškite ciklameno reguliariai laistyti, geriausia vandenį pilti į padėklą.
Jei bromelijos (Bromelia) auga šiltame kambaryje, į jų lapų skroteles vandenį reikia pilti ir žiemą. Tai ne mažiau svarbu nei laistyti. Taip pilant vandenį augalas pagirdomas, be to, patalpoje būna drėgniau. Laistyti labiausiai tinka lietaus ar pastovėjusiu vandentiekio vandeniu. Bromeliją dauginti galima žaliomis skrotelėmis. Jas nupjovus reikia palaukti, kol pjūvio vieta gerai apdžius, tada sodinti į smėlio ir durpių substratą. Kad augalas gerai prigytų ir augtų, būtina šilta dirva ir ganėtinai drėgnas oras. Bromelijos paprastai išauga aukštos ir ypač gražiai atrodo žiemos sode.
Rudeniop, kai kambariniai augalai ima geltonuoti ir mesti lapus, ypač trūksta žalumos ir ryškių spalvų. Nešildomas ar menkai šildomas patalpas galima papuošti kubiluose auginamais augalais. Ypač tinka šiurkštuolės (Trachycarpus fortunei) nykštukinės palmės, laurų medžiai (Laurus), mirtos (Myrtus), japoninės šliandros (Eriobotrya). Šių augalų įspūdingi lapai papuoš patalpas ir suteiks joms gyvumo. Beje, minėtus augalus galima laikyti net tada, kai temperatūra nukrinta žemiau nulio (pvz., laiptinėse, nešildomuose koridoriuose ir pan.). Vėsioje patalpoje augančius augalus reikia itin saikingai laistyti.
Po pirmųjų naktinių šalnų derėtų pasirūpinti begonijomis (Begonia). Reikia iškasti gumbus ir nupjauti beveik visą antžeminę dalį (palikti 1–2 cm). Gerai apdžiovinti jie vėl įkasami į durpes patalpoje, kur temperatūra ne aukštesnė kaip 15 laipsnių, ir taip paliekami per žiemą.
Spalio mėnesį į vazonus galima sodinti azijinius vėdrynus (Ranunculus asiaticus). Pirmiausia gumbus reikia išbrinkinti šiltame vandenyje, paskui sodinti 3–4 cm gylyje daug humuso turinčioje, purioje žemėje. Vėliau gumbus patartina apdengti smėlio sluoksniu. Vazonai turi stovėti vėsioje vietoje, laistyti reikia labai saikingai, kad nesupūtų. Jei patalpa gerai vėdinama, o temperatūra neviršija 15 laipsnių, vis gausiau laistomi vėdrynai kitų metų pradžioje ima leisti ūglius ir krauti žiedus.
Tinkamai pasodinus ir prižiūrint rudenį ir žiemą galima pražydinti pavasarinius augalus, todėl spalis – tinkamiausias metas tuo užsiimti. Reikia atrinkti stambius narcizų (Narcissus), tulpių (Tulipa), hiacintų (Hyacinthus), krokų (Crocus) ar snieguolių (Galanthus) svogūnėlius. Pasodinus į specialią žemę juos derėtų itin saikingai laistyti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje. Artėjant kokiai šventei (kai reikės pavasariškai žydinčių gėlių), vazonus reikia pernešti į šiltą ir saulėtą vietą, ir maždaug po trijų savaičių augalai sužydės.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
