Kambaryje augantys augalai kilę iš šiltųjų atogrąžų ar paatogražių klimato juostų, kur gamtinės sąlygos (kritulių kiekis, temperatūros svyravimai) skiriasi nuo mūsų klimato juostos. Vėlų rudenį ir žiemą pas mus saulė šviečia vos septynias valandas, šviesos intensyvumas būna kelis kartus mažesnis todėl dauguma augalų: fikusai, krotonai, sukulentai nustoja augti, o kiti numeta dalį lapų.
„Kambariniams augalams spalio ir lapkričio mėnesiai yra pats nepalankiausias laikotarpis: dažnai apniukę dienos ir ilgos šiltos (dėka centrinio šildymo) naktys. Augalai kenčia nuo nesuderinamumo, tai šviesos trūkumo ir padidintos šilumos – auga ištįsę jų ūgliai, lapai tampa blankūs, augaluose išeikvojamos vasaros metu sukauptos maisto medžiagos, – sakė dr. Antanina Stankevičienė, VDU Kauno botanikos sodo Fitopatologijos grupės mokslo darbuotoja. – Todėl ruošdami augalus žiemos laikotarpiui, atraskime jiems palankiausią augti vietą, kad kuo mažiau patirtų streso žiemos laikotarpiu“.
Poreikis šviesai. Pasak dr. A. Stankevičienės, dažniausiai kambaryje auginat augalus ant palangės jie apšviečiami tik iš vienos pusės, o kai kurie šviesai nereiklūs lapiniai augalai laikomi toliau nuo lango. Žymiai geresnės apšvietimo sąlygos yra naujos statybos namuose ar butuose su dideliais, aukštais langais. Daugiausiai šviesos gauna ant palangės stovintieji augalai (apie 75–80 proc.), per metrą nuo lango stovintys augalai – 50 proc., o per 3 metrus – tik 3–4 proc. šviesos. Juo šviesesnėje vietoje stovi augalas, juo greičiau jis auga. Tad šilumos, vandens ir trąšų jam reikia daugiau. Jeigu augalą laikome tamsiau, tai kitus augimą skatinančius veiksnius reikėtų sumažinti.
Ant palangės saulėtoje vietoje sustatykime šviesamėgius augalus: agavą, bugenviliją, alaviją, kinrožę, kalankę, citrinmedį, karpažolę, eševeriją, pelargoniją, meilenį, karduotę, setkreaziją, margalapį chlorofitą. Kaktusus ir kitus sukulentus statykime prie pat lango stiklo, kad žiemos metu jiems būtų vėsiau. Ant palangės vazonus su gėlėmis statykime ant medinių ar putplasčio padėklų, storo popieriaus sluoksnio arba juos įstatykime į lovelius su samanomis ar durpėmis, kad substrato temperatūra nenukristų žemiau aplinkos temperatūros. Jei temperatūra bus per žema, gėlės gali susirgti šaknų puviniais. Žydinčias ir margalapes gėles, jeigu galime papildomai apšvieskime.
Kambarines gėles: aspidistrą, skindapą, filodendrą, sanpauliją, žalialapį chlorofitą, aglaonemą, papėdžialapį, papartį, monsterą, peperomiją, kuriems reikia užpavėsinimo įkurdinkime toliau nuo lango.
Optimali temperatūra. Anot mokslo darbuotojos dr. A. Stankevičienės, gėlėms svarbi kambario oro temperatūra. Pavyzdžiui, žilė, kalija, azalija, raktažolė žydi ilgiau esant 10–12 laipsnių šilumos. Lapkričio mėnesį pradeda žydėti ciklamenai, zigokaktusai. Tebežydi orchidėjos, kurias reguliariai laistome. Vėsesnėse patalpose (8–16 laipsniai) žiemoja iš paatogrąžių kilę augalai: gebenė, aspidistra, lauramedis, mirta ir kt. Dar vėsesnėje (5–10 laipsniai), saulėtoje arba šviesioje vietoje laikomi sausai, beveik nelaistomi kaktusai, agavos, alavijai, storalapiai, eševerija ir kiti sukulentai, bugenvilija, juka. Jie sustamomi arčiausiai stiklo.
Spygliuočius, lauramedžius, oleandrus, agapantus, hortenzijas, fuksijas, pelargonijas, kurie pakenčia žemoką temperatūrą (2–6 laipsniai), oro temperatūrai lauke nukritus žemiau nulio, sunešame į vėsų, gerai vėdinamą rūsį arba pastatome vėsiausiame kambaryje ar kitoje šviesioje patalpoje. Iš jų, kai kurie augalai žiemą numeta lapus.
Ties langu šiaurės pusėje, užstotu langu arba langu viduryje labai šviesios patalpos, kur temperatūra 15–21 laipsniai ir niekad neužklysta tiesioginės saulės spinduliai, t.y. šiltoje vietoje šešėlyje, puikiai jaučiasi miško gyventojai: paparčiai, tropinės palmės bei ajerinių šeimos augalai, monstera, gloksinija, filodendras, sparmanija, skindapas, difenbachija, aglaonema, papėdžialapis, krotonas, neoregelija, kriptantas, kalatėja, ktenantė, stromantė, maranta.
Teisingas laistymas. „Šiuo laikotarpiu kambarinės gėlės ruošiasi poilsiui, todėl palaipsniui retiname jų laistymą, priklausomai nuo mikroklimato kambaryje, laistome tik rytais nusistovėjusiu vandeniu ir, kai pabeldus krumpliu į vazoną, girdisi skardus garsas, – pataria specialistė. – Augalus, esančius vėsioje patalpoje laistome tik vieną kartą per mėnesį, kaktusus ir didesnius sukulentus, esančius ramybėje, iki pavasario visai nelaistome. Tuos augalus, kurie žiemą auga ir žydi (sprigė, hortenzija, azalija, ciklamenas, sanpaulija, įvairios orchidėjų rūšys), laistome šiltu vandeniu pagal poreikį ir kas 12–14 dienų papildomai tręšiame specialiomis šiems augalams skirtomis mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Palaisčius vandeniu ar paliejus trąšų tirpalu, supurename žemės paviršių“.
Pailsėjusios kalijos pradeda augti. Jas laikome šviesioje ir šiltoje vietoje, gausiai laistome, kad padėkle visada būtų šiek tiek vandens, papildomai tręšiame.
Į laistymui skirtą indą vandenį iš čiaupo leiskime plona srovele, kad išgaruotų dalis chloro ir vanduo gautų daugiau deguonies. Po to pusantros paros vandenį laikome kambaryje, kelis kartus nuimame susidariusią ant vandens paviršiaus vos matomą plėvelę, permaišome. Vandenį galime suminkštinti, pridėjus 10 l vandens 100 g gerai išvėdintų durpių. Taip laikome parą, retsykiais permaišome.
Azalijas laistome tik minkštu (iš ežero, upės ar ištirpusio sniego ir ledo) ir parūgštintu vandeniu. Sniego ir ledo negalima kaitinti, kad ištirptų – tegul atšyla kambaryje. Laistant gėles, vandenį pilame vazono pakraštyje arba į padėklą. Po 20 min. visą padėkle likusį vandenį išpilame.
Jokiu būdu nesušlapinkime svogūninių gėlių – amarilio, meilenio, raudmino svogūnų, iškilusių žemės paviršiuje. Dracenoms, jukoms, krotonams, fikusams, palmėms drėgmės perteklius rudenį ir žiemą gali būti net pražūtingas, todėl juos laistyti reikia 2–3 kartus mažiau nei vasarą. Jeigu augalą perlaistėte, atsargiai išimkite jį iš vazono ir kelioms valandoms suvyniokite į laikraščius. Taip greitai pašalinamas drėgmės perteklius. Nusausintą augalą atgal įstatykite į tą patį vazoną arba perkelkite, jei reikia, į didesnį ir likusią vietą užpildykite žemės ir smėlio mišiniu. Jame turi būti 25 proc. smėlio, tik tada jis pradeda sugerti drėgmę. O jeigu ore pakanka drėgmės, tai ir visai nereikia augalų lieti, pavyzdžiui, virtuvėje augantys sukulentai (kaktusai, šilokai, karpažolės) pakankamai drėgmės gauna iš oro.
Sausas kambario oras. „Rudenį ir žiemos metu kambariuose dažniausiai oras sausas, kuris nepalankus kambarinėms gėlėms, o palankus jų kenkėjams – erkėms, tripsams, baltasparniams, skydamariams, – pastebi dr. A. Stankevičienė. – Sausose patalpose erkutės pažeidžia visus augančius augalus, ypač fikusus, palmes, citrinmedžius, hortenzijas, aspidistras, kaktusus. Erkės – apatinėje lapo pusėje vos matomi gležni smulkūs rusvi voragyviai, aptraukiantys apatinę lapo pusę gležnu voratinkliu. Pakenktas lapas pasidaro sidabriško atspalvio, vėliau nudžiūsta. Tripsas – smulkus vabzdys (1–1,5 mm ilgio), jo kūnas juodas, su tamsiai rudomis juostomis ir dvejomis poromis sparnų. Pažeisti lapai įgauna sidabrišką atspalvį. Labiausiai kenkia palmėms, dracenoms, monsteroms, aspidistroms, fikusams, citrinmedžiams, mirtoms ir kt. Čiulpiantis kenkėjas – baltasparnis, smulkus vabzdys (iki 1 mm) baltos spalvos, su dvejomis poromis sparnų, padengtų vaškiniu apnašu. Jie kenkia balzaminams, fuksijoms, paparčiams, pelargonijoms ir kitoms kambarininėms gėlėms minkštais lapais. Keletas rūšių skydamarių pakenkia daugeliui kambaryje auginamų augalų. Jie gali būti įvairių formų ir atspalvių, prigludę, pūkuoti ir t.t. Jie priglunda prie lapų, pumpurų, stiebų“.
Prieš minėtus kenkėjus, nenaudojant cheminių priemonių, gana efektyvi yra iš ciklameno gumbasvogūnio pagaminta ištrauka: 50 g gumbasvogūnio išverdame 0,5 litro vandens, perkošiame. Paskui teptuku, pamirkytu toje ištraukoje, apteptame apniktas vietas. Procedūrą pakartojame po 5-6 dienų. Jei kenkėjų gausu, tuomet naudokime chemines apsaugos priemones.
Augalus gali pažeisti ir įvairios ligos. Pastebėjus lapų dėmėtumą, vytimą, lapų spalvos kitimą, turime taisyti padarytas priežiūros klaidas. Ruošiantis žiemai ir vėliau dažniausiai augalams kenkia perlaistymas arba per sausas aplinkos oras.
Oro drėgnį patalpose galime padidinti: ant radiatorių pastatykime indus su vandeniu, augalus apipurškime, kartą per savaitę drėgna kempinėle nuplaukime jų lapus arba palaikykime po dušu.
