Kadangi sakoma, kad pradėti ruoštis kitam kasmetiniam renginiui geriausia yra vos pasibaigus buvusiam, paruošas pradėjome, na, gal ne iškart pasibaigus „Augalų labirintams 2013“, bet tikrai anksti. Kone prieš pusę metų pradėjome kurti viziją, ar parodą rengsime, kada ją rengti ir kur.
Galiausiai pavyko sutarti dėl sąlygų ir Raudondvario Menų inkubatorius tapo „Žalių horizontų`14“ namais. Išrinkta vieta tarsi pati padiktavo, kaip reikės pristatyti savo orchidėjas ir kitus eksponatus: parodos moto kelionė tapo „Iš laukinių kraštų į Europą“. Paroda tapo savotišku orchidėjų istorijos Europoje metraščiu, kur lankytojai galėjo „pabuvoti“ natūraliose džiunglėse (su tikrais vorais, vabzdžiais ir driežais!), vėliau „plaukti“ laivu per vandenyną ir atsidurti Europos turtingųjų dvaruose, kurių ponai ir damos buvo pirmieji orchidėjų pirkėjai ir augintojai.
Orchidėjos buvo tik aukštuomenės privilegija, kadangi tokią egzotiką įpirkti už didžiulius pinigus galėjo ne kiekvienas. Ir tai suprantama: honoraras orchidėjų ieškotojui, alga sodininkui, kur dar nuostoliai neišgyvenus orchidėjoms ilgos, mėnesius trunkančios kelionės per vandenyną, oranžerija išgyvenusioms, o ir pats nematytų gražuolių žavesys orchidėjų kainą užkėlė iki didžiausių aukštumų. Būtent šį orchidėjų „aukso amžių“ Raudondvario dvaras šiemet ir padėjo atskleisti.
Kaip namas pradedamas nuo projekto ir pamatų, taip ir paroda su planais ir pagrindine idėja dar buvo tik pamatai, nepilna paroda. Be džiunglių ir dvaro dar reikėjo tiek visko parodyti. Todėl buvo paruošta gausybė stendų, atspindinčių kitas tematikas. Šiais metais buvo itin gausi ir subtiliai apipavidalinta japoniškųjų „perlų“ ekspozicija: neofinetijos, sedirėjos ir kitos japoniškos orchidėjos. „Japonų“ stalas buvo minimalistinis, su rankų darbo juodomis pakylomis augalams ir keliais kitais rytietiškais atributais, kad visas dėmesys tektų augalams. Rytietiški augalai ir taip yra dar šiokia tokia naujovė pas mus, bet kaip smagu, kad atrandamas ne tik šių augalų grožis, bet ir laikomasi auginimo tradicijų, tokių, kaip sodinimo būdas ant kiminų kalnelio ir specialios formos vazonėliai su kojytėmis.
Japoniją pristatė „Bonsai sodas“ su savo medelių ekspozicija, o netoliese puikavosi į mažus medelius panašūs kaudeksiniai augalai. Tarp kaudeksų buvo retesnių, Lietuvoje dar neilgai auginamų dorstenijų, taip pat tukvių, karpažolių, ciklamenas, fokėja: iš viso 39 eksponatai. Vandas, askocendas ir cimbidžius įkurdinome bendroje kompozicijoje ant grindų ir šakų. Atskirai „pasodinome“ rudenišką raibuolių pievelę, kurios tikslas buvo parodyti, kad raibuolių ne tik ypatingi žiedai, bet ir labai gražūs raštuoti lapai, kad net ir nežydintis Paphiopedilum augalas gali būti labai gražus. Apsamanojusi pelkė buvo sujungta su džiunglių stendu, joje stiebėsi ir kyšojo įvairūs vabzdžiaėdžiai augalai ir jų draugai paparčiai. Džiungles reprezentavo LOD narių augalai. Atskirą draugijiečių augalų kompoziciją ruošiame kasmet, kad ir nedidelę, bet vieningą kompoziciją, kaip ir mes, visa draugija – dar nedidelė žmonių skaičiumi, bet vieninga ir susitelkusi.
Aplankę džiungles, lankytojai praeidavo pro laivą, tikrą, rankomis suręstą senovinį burlaivį… Na gerai, ne toks jis ir tikras, bet sutikime, kad įspūdingas. Šis laivas atplukdė nematytus užjūrio augalus ir užvertė galvosūkiais botanikus: kas tos naujos rūšys orchidėjų, sukulentų ir prieskonių, kaip jas auginti, kaip klasifikuoti. Atradėjai tuo tarpu suko galvas, kaip surinktus augalus sveikus ir gyvus atplukdyti į Europą. Orchidėjas dažnai palikdavo augančias ant gimtojo medžio, tačiau pjaudavo visą medį ir kamieną kraudavo į laivą. Vis dėlto taip plaukdamos pražuvo daugybė orchidėjų, nes varginančios kelionės per vandenyną (kartais ir šešių mėnesių trukmės…) neatlaikydavo. Situaciją gerokai pataisė toks ponas Vardas (Dr. Nathaniel Bagshaw Ward), sukonstravęs vadinamąją Vardo dėžę, ankstyvąjį terariumo variantą. Panašų įrenginį ir mes suradome ir demonstravome parodoje, viduje „pasodinę“ gražuolę Paphiopedilum henryanum. Taip pat rodėme ir šiuolaikinį variantą, gražų terariumą su varstomomis durelėmis, gražiai įrengta galine sienele. Šie stiklo indai atstovavo visą eksponatų, skirtų parodyti neįprastiems auginimo būdams (t.y. ne vazonuose), gamą: kai ką pavožėme po paprastais laboratoriniais stiklo gaubtais, kai ką apgyvendinome Vardo dėžėje, terariume, buvo orchidėjų, augančių ant medžio gabaliuko, tiesiog kiminuose, ant degto neglazūruoto molio vamzdžio, ant lavos nuolaužos arba inde, kurio gruntas suformuotas iš statybinių putų ir apželdintas samanomis ir tuklėmis.
Greta laivo puikavosi informacinė lietuvio Juozapo Varševičiaus stotelė. Plakate buvo keli atradėjo gyvenimo faktai ir kai kurių jo atrastų rūšių augalų nuotraukos. Ant staliukų žydėjo kaip tik šių rūšių augalai, tik, deja, jų neturėjome daug. O juk būtų garbės reikalas rinkti tikslingai J. Varševičiaus augalus – juk jis mūsų tautietis. Gaila, kad (kol kas) neturime didesnės jo atrastų rūšių kolekcijos.
„Išsilaipinę“ iš laivo lankytojai papuldavo į dvaro aplinkai skirtą kompoziciją, su merktomis gyvomis orchidėjomis, vintažiniais baldais ir tikromis damomis. Ne vieno lankytojo akį jos atkreipdavo, paslaptingai šlamėdamos pūstomis suknelėmis po salę. Bet jos visai nebuvo paslaptingos! Tai šaunios, veiklios šiuolaikinės damos, mielai bendravusios su lankytojais, galėjusios atsakyti į daugelį su augalais susijusių klausimų. Viena jų, Jurga, demonstravo ir kitą pomėgį tarp pasivaikščiojimų po menę elegantiškai siuvinėdama paveikslėlį su cimbidžio žiedais. Straipsnio autorė taip pat eksponavo vieną pomėgį – kaupti senus daiktus, t.y. senų atvirukų ir pašto ženklų su orchidėjomis kolekcijos dalį. Renku atvirukus, kurių daugumą sudaro rusiški tarybiniai atvirukai ir jų rinkiniai. Norėjau šia kolekcija parodyti, kad orchidėjos Lietuvoje nėra naujovė, kad jas augino ir mūsų tėvų ir senelių laikais, gal tik ne taip masiškai kaip dabar, ir jų gauti taip lengva nebuvo. Užtat pašto ženklai buvo ir naujesni, ir senesni. Ypač didele orchidėjų pašto ženkluose gausa išsiskiria Kuba, o tokių lietuviškų paštų ženkliukų iki šiol yra išleista du: su plačialape klumpaite 1992 m. ir dėmėtąja gegūne 2013 m.
Kad pramogų dar nebūtų per maža, prie egzotiškųjų augalų prisiglaudė ir gigantiškieji: parodos metu Lietuvos rekordų agentūroje „Factum“ užregistruotas didžiausias meilenis Lietuvoje! Milžiną Amaryllis `Orange Sovereign`užaugino Dalia Raimonda Mačenskienė. Jį augina nuo šio pavasario. Atsisiųstas iš Lenkijos svogūnas svėrė 600 g. Šiuo metu, pailsėjęs po ramybės periodo ir užsiauginęs 121 cm ilgio lapus, sveria daugiau. Per vasarą augintas buvo lauke, tačiau jis augo vazone, o ne atvirame grunte.
Kaip išauginti čempioną? D. Mačenskienė pataria atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus: tręšimą ir tai, kad po žydėjimo meilenio žiedstiebis nėra kerpamas. Nukerpami tik sudžiūvę žiedai su sėklų dėžutėmis. Kotas paliekamas iki to laiko, kai jis pilnai sudžiūsta, ir tik tuomet pašalinamas. Taip visos maisto medžiagos, reikalingos žydinčiam meileniui, grįžta atgal į svogūną. Žydėjimo metu svogūnas labai suminkštėja. Kai nukerpame žiedynstiebį, svogūnas išlieka minkštas. Jam reikia labai daug maisto medžiagų norint vėl sutvirtėti. Nenupjaunant žiedynstiebio ir jam sudžiūvus, svogūnas tampa toks pat tvirtas, kaip ir prieš žydėjimą. Dėl tręšimo Dalia taip pat siūlo patikrintą receptą: „Šią vasarą ekspermentavau visus meilenius tręšdama dilgėlių ir kiaulpienių su šaknimis raugu. Eksperimentas tikrai pavyko. Dar nei vienais metais mano meileniai nebuvo užsiauginę tiek daug žaliosios masės (t.y. lapų). Tad štai receptas, kuriuo galima pasinaudoti ir tręšiant orchidėjas. Į plastikinį butelį prikiškite ką tik išrautų su visomis šaknimis kiaulpienių ir dilgėlių, maždaug tiek, kiek tik galite sugrūsti. Užpilkite vandeniu (aš užpyliau lietaus vandeniu) ir palikite bent dviems savaitėmis rūgti. Beje, vandens nepripilkite pilno butelio, nes rūgstant kaupiasi dujos. Kelis kartus per savaitę pradarykite butelį ir išleiskite susikaupusias dujas. Po dviejų savaičių rūgimo procesas bus pasibaigęs, ir dujos nustos kauptis. Tuomet praskiedus ½ l raugo kibirui vandens jau galima pardėti tręšti augalus. Dėl itin nemalonaus kvapo augalus reikėtų tręšti tik lauke. Visiškai pakanka ryte paliejus vakare parsinešti augalus į patalpas“.
Kaipgi orchidėjininkai be savo draugų sukulentų augintojų? Šiemet parodoje buvo eksponuojami beveik aštuoni šimtai kaktusų ir sukulentų. Populiariausi buvo Astrophytum genties kaktusai, jų buvo net daugiau nei pusantro šimto egzempliorių. Visą šį turtą parodai skolino 26 augintojai. Balsuodami žiūrovai pademonstravo gurmanišką skonį ir daugiausiai simpatijų atidavė skiauterėtai mamiliarijai. Žydinčių kaktusų nebuvo daug, bet ir be žiedų užteko spalvų: jau gana populiarūs spalvoti kaktusai ir sukulentai (lot. forma variegata), o kur pilkšvieji žvaigždinai (Astrophytum), įvairūs kiti sukulentai, jų kompozicijos lagaminuose, narve ar individualiose kompozicijose, kurios šiemet buvo gausios ir labai preciziškos. Nustebino ir nuliūdino lankytojų godumas: prižiūrėtojos savanorės nugirdo šnabždesių, kad šioje parodoje sunkoka nusiskinti vaikučių, o vėliau pastebėjo, kad vis dėlto nukentėjo kaktusas nominantas ir gasterijų šeimyna. Tikiu, kad tarp žurnalo skaitytojų nėra nekultūringų gnaibytojų, bet, kaip rodo patirtis, vis dar atsiranda ir turbūt atsiras negerbiančiųjų kitų žmonių triūso. Paraginkime draugus ir pažįstamus taip nesielgti, verčiau draugiškai šnekėtis ir tiesiog paprašyti augalo šeimininko pasidalinti, jei įmanoma, norimo augalo šakele!
Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus:
Įdomiausias rūšinis gegužraibinis augalas – Renanthera storeii, augintojas Ramūnas Pileičikas;
Gražiausias hibridinis gegužraibinis augalas – Cattleya Monte Elegante HP, augintojai Skaistė ir Egidijus Pranaičiai;
Gražiausias parodos falenopsis – Phalaenopsis schilleriana, augintoja Miglė Suchankienė;
Publikos simpatija. Gegužraibinis augalas – Brassia Rex, augintoja Rita Kunkulienė;
Gražiausia kompozicija I vieta – Algirdas Pužauskas;
Gražiausia kompozicija II vieta – Rita Ulinskaitė;
Gražiausia kompozicija III vieta – Dalia Ivanauskaitė;
Gražiausias kaktusas – Sulcorebutia mizguensis, augintoja Inesa Baltmiškienė;
Gražiausias sukulentas – Haworthia koelmaniorum, augintoja Daiva Stanionienė;
Gražiausias / įdomiausias kaudeksinis augalas – Fockea edulis, augintojas Arnoldas Gacevičius;
Gražiausias parodos gesnerijinis augalas – Saintpaulia Ma’s Prince Froggie, augintoja Giedra Kazlauskienė.
Lietuvos orchidėjininkų draugija nuoširdžiai dėkoja visiems visiems, dalyvavusiems parodoje, liejusiems prakaitą, varginusiems akis prie kompiuterių ir, žinoma, auginusiems žaliąjį palangių turtą! Gražių visiems žiedų ir iki sekančių žalių pasimatymų!
