Net visai nedideliame darže salotų lysvė visada tilps. Salotos nėra kaprizingas augalas, o jų veislių yra įvairiausių, besiskiriančių forma, spalva ir, žinoma, skoniu. Kuris, beje, šiek tiek priklauso ir nuo mūsų pastangų.
Kodėl apkarsta?
Karstelėjusį salotų skonį šiek tiek lemia veislė, dar augalo amžiaus – peraugusios būna ne tokios gardžios. Tačiau „kalčiausias“ yra vandens stygius: salotoms būtina drėgna žemė ir drėgnas oras, o sausra labiausia „apkartina“ jų gyvenimą… Todėl žemė nuolat turi būti drėgna – salotų šaknys paviršinės, o lapai sultingi, tad vandens joms reikia daug. Esant šiltam orui jas tenka laistyti kasdien, jei vėsu – porą kartų per savaitę. Geriau tai daryti vakare, besileidžiant saulei, stengtis, kad ant lapų nepatektų vandens, nes šie ims pūti. Žemė ilgiau išliks drėgna, jei duobeles aplink salotas užbersite durpėmis ar nušienauta žole.
Vešlios ir sultingos
Salotos varganai atrodys, jei augs per tankiai. Joms reikia erdvės, mat šie augalai labai mėgsta šviesą, geriausiai veši saulėtoje pusėje, bet ne šešėlyje. Per tankiai augdamos lapinės salotos ima žydėti, gūžinės nesuka gūžių (tiesa, naudoti maistui jų lapelius vis tiek galima), visas jas labiau puola ligos bei kenkėjai. Nors sėti salotas galima ir tankiai – juk nežinome, kaip jos dygs, tačiau vėliau būtina praretinti bent porą kartų.
Rūgšti, sunki, molinga žemė salotoms netinka, o kitų specialių poreikių dirvai jos neturi. Laiks nuo laiko ją reikia atsargiai supurenti, kad šaknis pasiektų oras.
Kad derliaus nepristigtų
Derliaus sulauksite anksčiau, jei auginsite salotas šiltnamyje. Kita vertus, jos atsparios vėsiam orui, tad jau balandį galima sėti ir lauke, nakčiai pridengiant plėvele. (Beje, auginti daigelių ir juos persodinti nepatariama – salotos nemėgsta vietos pakeitimų). Kad turėtumėte gardžių salotų visą sezoną, sėkite jas kas dvi savaites.
Salotos sėkmingiausiai dygsta esant + 8 -15 ºC temperatūrai, o augimui tinkamiausia +15-20 ºC.
Jei oras karštesnis, lapai būna ne tokie vešlūs, leipsta, augalai išaugina žiedynstiebius (ypač karščiui nepakančios ankstyvosios veislės). Taigi geriausias metas salotoms yra pavasaris ir ruduo, vasaros kaitrą jos sunkiai pakelia. Tad ir neverta vargti – juk vidurvasarį jau užauga daugybė kitokių daržo gėrybių. Žinoma, prisiekę salotų gerbėjai gali turėti jų visą sezoną, bet būtina pasirinkti veisles, tinkamas vienam ar kitam laikotarpiui, ir paieškoti augalams vietos, kurią nuo svilinančių saulės spindulių dengia lengvas šešėlis.
Dar kelios gudrybės
Pavasarį salotas galima sėti šalia agurkams, cukinijoms numatytos vietos – kol šie išsikeros, derlių spėsite ir suvalgyti. Dar jas tiktų auginti šalia svogūnų, špinatų, pupelių, pomidorų (tik ne per arti, kad neatsidurtų šių daržovių lapijos šešėlyje). Toje pačioje vietoje sėti salotas patariama tik praėjus dvejiems, o dar geriau – trejiems metams. Kadangi jos kaupia nitratus, negalima tręšti azotinėmis trąšomis.
Skinti salotas geriausia ryte, esant sausam orui, nes šlapi lapai ilgiau dienos nelabai išsilaiko. Arba galima juos išdžiovinti salotų džiovyklėje – tai šiek tiek pailgins galiojimo laiką.
Nupjovę lapus augalo neišraukite – užaugs naujas lapinių salotų derlius, o vietoj vienos gūžės užsimegs kelios mažos – palikite vieną, kitas atsargiai nupjaukite.
Su salotų lapais tinka maišyti ir kitas žoles: garšvas, rūgštynes, kiaulpienes, dilgėles, kurių net auginti patiems nereikia, o tokio derinio skonis bus labiau įprastas.
