Žinovai sako, kad gera gyvatvorė saugo daug patikimiau nei įprasta tvora. Be to, ji atlieka ir daugiau funkcijų: įrėmina gėlių lysvę, baseino teritoriją, atskiria namą nuo ūkinių pastatų ar ženklina sodybos ribas, gali būti tiesiog sodą puošiantis elementas, poilsio vietų fonas.
Gyvatvorių tipai ir paskirtis
Gyvatvorės būna laisvai augančios arba karpomos (formuojamos), aukštos (2–4 m), vidutinės (1–2 m), žemos (0,6–1 m) ir labai žemos – apvadinės (iki 0,5 m). Pastarosios naudojamos takelių, gėlynų, vejų ir klombų riboms žymėti. Be to, jos gali būti visžalės, suformuotos iš lapuočių ar spygliuočių, taip pat ir iš žydinčių augalų.
Vidutinės ir aukštos gyvatvorės sodinamos norint atsiriboti nuo gatvės, nuo kaimynų sklypo, nuo ūkinių pastatų. Kadangi jos sodinamos arčiau gyvenamojo namo, geriausia, kai kasmet karpomos – tada atrodo tvarkingai.
Žemos gyvatvorės sodinamos norint atriboti vieną sodybos teritoriją nuo kitos, pvz., daržą nuo dekoratyvinės ar poilsio zonos, sodą nuo daržo ir t. t., taip pat pridengti negražius kampelius. Jos gali būti kaip fonas kitiems želdiniams, pvz., gėlynams, žemų krūmų grupėms.Žemos gyvatvorės retai karpomos, nes augalai gražiai atrodo ir laisvai augdami.
Galima rinktis žydinčią gyvatvorę kaip dekoratyvų sodo elementą. Krūmai žydės nuo gegužės pradžios iki liepos pabaigos. Šioms gyvatvorėms nereikia ypatingos priežiūros, užtenka tik reguliariai palaistyti.
Labai puošniai atrodys gyvatvorė iš augalų spalvotais lapais. Paprastai jos sodinamos arčiau pastatų, dekoratyvinėje sodo dalyje. Ypač dailiai atrodo didelių žalių medžių fone arba kruopščiai prižiūrimos vejos pakraštyje. Būtina sąlyga – kuo daugiau saulės visą dieną. Dažniausiai pasitaikančios spalvos – purpurinė, geltona ir įvairūs jos atspalviai.
Kokią gyvatvorę pasirinkti
Pavasaris – tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę. Kokią pasirinkti? Reikėtų atsižvelgti į sklypo dydį. Jeigu jis didelis, rinkitės vidutinio aukščio augalus, o erdvę padalykite siauromis žaliomis gyvatvorėmis. Dideliame plote tinka ir aukšta laisvai augančių augalų gyvatvorė, kurios nereikės daug prižiūrėti. Galima rinktis ir formuojamąją (maždaug 50 cm pločio), tačiau ji atrodys ne taip įspūdingai kaip auganti natūraliai. O jeigu gyvatvorė suformuota iš gražiai žydinčių krūmų ir medžių, mezgančių dekoratyvius vaisius, karpyti patartina retokai, antraip prasčiau žydės.
Mūsų klimato sąlygomis patvaresnės yra siauros gyvatvorės iš augalų tvirtomis, nelanksčiomis šakomis, pavyzdžiui, tinka gudobelės, kauleniai ir kt. Plačialapius, lanksčiomis šakomis augalus sunkiau formuoti, greičiau lūžinėja šakos, jos ne taip gražiai atrodo.
Jeigu gyvatvore norite aptverti teritoriją, labiausiai tiks nepraeinamos, tankios ir dygios, pavyzdžiui, iš gudobelių (Crataegus). Aukštoms, sodą juosiančioms gyvatvorėms suformuoti tinka ir įprastos eglės (Picea abies), mažalapės liepos (Tilia cordata), vakarinės tujos (Thuja occidentalis), skroblai (Carpinus betulus). Šie augalai ilgaamžiai, tad tikėtina, kad ir gyvatvorės bus tokios pat.
Kaip sodinti?
Pirmiausia reikia tinkamai parengti sodinimo vietą – prastą dirvožemį pagerinti kompostu, durpėmis, sunkų – smėliu, pasirūpinti, kad nestovėtų vanduo kaskart palijus (nes mirks augalų šaknys), išrinkti daugiamečių piktžolių šaknis.
Jei gyvatvorę sodinsite rudenį, pavasarį pats metas iškasti griovį, į kurį per visą vasarą meskite išrautas piktžoles. Jas retkarčiais palaistykite, pamaišykite, kad greičiau supūtų. Rudeniop galima įberti trąšų, vėl permaišyti.
Sodinkite jaunus augalus (vienmečiai ar dvimečiai geriau sutankėja nei senesni) – gyvatvorė bus dailesnė, ją galėsite įvairiai apkarpyti.
Jei norite tiesios gyvatvorės, duobes arba griovį kaskite pagal virvę. Augalus sodinkite viena eile – gyvatvorė bus siaura. Jeigu norite plačios – dviem eilėmis šachmatų principu. Tik tujų ir kitų visžalių spygliuočių nereikėtų sodinti dviem eilėmis. Sodinant visžalius augalus geriausias atstumas tarp jų – 70–80 cm. Lapuočius galima sodinti tankiau – viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatų principu – 30 x 30 cm.
Kaip prižiūrėti?
Pirmuosius porą metų gyvatvorių priežiūra vienoda. Svarbiausia laiku išrauti piktžoles, išpurenti žemę ir periodiškai laistyti. Krūmų ir medelių geriau negenėti, kol jie gerai neįsišakniję. Svarbu taisyklingai genėti, antraip, jei gyvatvorė aukšta, gerai augs tik viršutinė krūmų dalis, o apatinė gaus per mažai šviesos ir ims nykti. Tokiu atveju gyvatvorėms reikia suteikti kūgio ar trapecijos formą. Derėtų nepamiršti, kad ne visus augalus galima genėti ir kirpti. Pavyzdžiui, netinkami formuoti augalai retais, šakotais vainikais – gali pradėti džiūti, lūžinėti. Taip pat svarbu nepamiršti reguliariai išpjaustyti sausas ir ligotas šakas, stambius mažai besišakojančius ūglius. Nauji ūgliai augs sparčiau, jei augalai bus reguliariai tręšiami ir laistomi. Gyvatvorę galima tręšti lapų pūdiniu arba azotinėmis trąšomis (pavasarį ir vasarą). Pasenusias gyvatvores reikėtų atjauninti – nukirpti nuo žemės paliekant 10–15 cm, tada patręšti mineralinėmis trąšomis.
Kokie augalai tinka?
Gyvatvorėms tinkamų augalų rūšių yra daugybė. Prieš renkantis reikėtų pasvarstyti, kokie labiau tiktų – vasaržaliai ar visžaliai, dideli ar maži, reti ar tankūs, žydintys, tiesiog lapuočiai ar turintys spyglius, taip pat patartina įvertinti sklypo mikroklimatą, dirvožemio mechaninę sudėtį, sunkumą, derlingumą, drėgnumą, numatyti apšvietimą ir, žinoma, kiek lėšų ir darbo galite skirti gyvatvorei įveisti ir prižiūrėti.
Įvairių gyvatvorių galima užsiauginti iš spygliuočių ir lapuočių. Pavyzdžiui, paprastieji kadagiai labiau tiks laisvoms, nekarpomoms gyvatvorėms, europiniai kukmedžiai – siauroms, formuojamoms, o vakarinės tujos itin populiarios, be to, greitai auga. Lapuočiai krūmai bus gražesni, jei augs saulėje. Kai kurių lapuočių gyvatvorė suteiks dvigubos naudos – pavyzdžiui, aronijos uždengs ir papuoš sklypą, o rudenį subrandins valgomas vitaminingas uogas.
Dažniausiai daromos klaidos sodinant gyvatvorę:
■ Perkami įspūdingos išvaizdos augalai prieš tai nepasidomėjus apie jų savybes ir priežiūrą.
■ Sodinukas per mažai arba per giliai įkišamas į žemę (šaknų kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi arba 1–2 cm giliau).
■ Griovelis iškasamas per seklus (turėtų būti apie 40–60 cm) arba per siauras (plotis priklauso nuo eilučių kiekio, vienos eilės gyvatvorei reikia 50–60 cm pločio, dviejų eilių – 80 –100 cm ir platesnio), griovelis, dirva nepatręšiama.
■ Augalai susodinami per tankiai arba per retai. Greitai augančius augalus reikia sodinti rečiau, lėtai augančius – tankiau. Kai sodinama viena eilutė, tarp sodinukų paliekami 20–25 cm tarpai, kai gyvatvorė dviejų eilių – 30–50 cm, o tarp eilių – 30–60 cm.
■ Gyvatvorė pasodinta kitų augalų pavėsyje. Tokiu atveju augalams bus per mažai šviesos ir jie nunyks. Po medžiais galima sodinti žemų augalų gyvatvores. Tiks pavėsį mėgstantys krūmeliai, pavyzdžiui, lanksvos.
■ Spygliuočiai pasodinti trimis ar daugiau eilių. Patartina viena arba dviem, antraip bus sudėtinga nupjauti viduryje esančių medžių sudžiūvusias šakas.
