Agrastai (Ribes) kartu su braškėmis, avietėmis ir serbentais jau seniai išplitę mūsų soduose. Tai medingi augalai, pražystantys anksčiau už serbentus, labai vertinami bitininkų. Kiekvieną vaiskrūmį, tame tarpe ir agrastus, be natūralios krūmo formos galima auginti ir kaip mažą medelį. Kamieniniai agrastai yra ypač dekoratyvūs ir duoda daug naujų apželdinimo galimybių.
Apie kamieninių agrastų auginimą ir dauginimą sutiko patirtimi pasidalinti Edmundo ir Romo Vrublevskių medelyno savininkas Romas Vrublevskis.
„Agrastų medeliai – tai tie patys vaiskrūmiai, kurių vainikas pakeltas virš žemes maždaug 1 m aukštyje, – pasakoja Romas Vrublevskis. – Kamieniniai agrastai išauginami skiepijant į auksuotojo serbento kamienus, kuris pasižymi atsparumu šalčiui, sausrai ir neduoda atžalų. Mūsų medelyne pirmieji augalai buvo įskiepyti 1986 metais ir jų ilgaamžiškumas siekė nuo 12 iki 18 metų. Realiai apsimoka auginti iki 10 metų, kadangi keičiasi mados ir veislės. Priklausomai nuo rūšies ir veisles tokių medelių aukštis siekia nuo 1,2 m iki 1,8 m. Anot sodininko R. Vrublevskio, dauguma augalų pradeda derėti jau pirmaisiais metais (tačiau nereikia leisti derėti, bet patrumpinti vainiko šakeles) ir vėliau derlingumas gali siekti iki 3-5 kg iš vieno medelio. Maksimalus agrastų derlius sulaukiamas 5-7 augimo metais.
Veislių įvairovė leidžia turėti sodyboje arba sode gražiausioje vietoje kolekciją desertinių agrastų atsparių miltligei, įvairių spalvų uogomis. Auginant skirtingo ankstyvumo kamieninius agrastus, jų derliumi galima džiaugtis virš 1,5 mėnesio. Agrastų medeliai gražiai atrodo vejoje, tinka formuoti iš jų įdomias gyvatvores, norint atskirti daržo arba sodybos ribas ir pan.
Jų vegetacija prasideda, kai vidutinė paros temperatūra esti 5–6 laipsnių, todėl agrastas pražysta anksčiau už kitas uogines kultūras – gegužės pirmąjį dešimtadienį. Žydi apie dešimt dienų, dera kasmet, ištvermingi žiemą. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs negu juodieji serbentai.
Kuo naudingi agrastai? Agrastų uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektininių medžiagų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, mikroelementų (cinko, geležies, fosforo, vario, mangano, fluoro, jodo), rauginių medžiagų, vitamino C, B vitaminų – B1, B2, B6, taip pat A, E ir P vitaminų. Pastarasis vitaminas stiprina kraujagysles, jo ypač daug raudonose agrastų uogose. 100 gramų agrastų uogų suteikia organizmui 44 kcal energijos. Agrastų uogos, derinamos su nekaloringu maistu, padeda numesti svorį.
Agrastų uogas tinka vartoti žmonėms, sergantiems inkstų, šlapimo pūslės (padeda varyti tulžį, šlapimą), virškinamojo trakto ligomis (užkietėjus viduriams), podagra, hipertonine liga (aukštas kraujospūdis), ateroskleroze (arterijų siaurėjimas), mažakraujyste (geležies stoka). Agrastų uogas tinka vartoti sutrikus medžiagų apykaitai, nutukus, stiprinant organizmą po sunkių ligų. Jos taip pat rekomenduojamos nuo įvairių odos ligų, dažnų kraujosruvų. Paskanintos medumi agrastų uogos palengvina gerklės perštėjimą.
Agrastų reikėtų vengti sergantiems cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, plonosios ir storosios žarnų uždegimu.
Panaudojimas maistui. Agrastų uogos vartojamos šviežios ir tinka perdirbti. Agrastai renkami žali ir prinokę. Priklausomai nuo to kokios uogos buvo surinktos jos skirtingai apdirbamos. Iš neprisirpusių uogų gaminami kompotai, jos marinuojamos su daržovėmis, dedamos į saldžiarūgščius padažus, o prisirpusios – uogienėms, džemams, pyragų įdarui ir desertams. Taip pat uogas galima šaldyti, spausti sultis, gaminti girą, vyną ir džiovinti. Sudžiovinus agrastus galima naudoti kaip razinų pakaitalą.
Kamieninių agrastų auginimas ir priežiūra
Vieta, dirva. Pasak R. Vrublevskio, kamieninius agrastus geriausia sodinti saulėtoje, šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, laidžioje, silpnai rūgščioje priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje. Agrastai nemėgsta užmirkstančių dirvų. Jei dirvožemis, pavyzdžiui Vilniaus krašte ar Dzūkijoje, visiškai smėlingas arba yra žvirgždas, tuomet jų sodinimui patartina iškasti 50×50 cm duobes ir jas užpildyti lapų komposto (vienai duobei po 20 kg) ir juodžemio mišiniu. Jokiu būdu į duobes negalima dėti mėšlo ar pilti azotinių trąšų.
Sodinimas. Geriausia sodinti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, tada per vasarą kamieniniai agrastų medeliai paaugs ir gerai iki žiemos įsišaknys. Kamieninius agrastai sodinami tarp augalų paliekant 1,5 m tarpus. Pasodinus gausiai palaistoma ir aplink augalą žemė mulčiuojama žievės mulčiu, kompostu, nupjauta vytinta žole ir pan. Kai augalai įsigijami išauginti konteineriuose, tuomet juos galima sodinti ir vasarą, ir rudens pradžioje.
Būtina atrama. „Kiekvienam agrastų medeliui reikia stiprios atramos arba kuolo, kad nenulūžtų nuo gausaus derliaus, – patirtimi dalinasi R. Vrublevskis. – Prieš medelio sodinimą įkalamas kuolas. Pasodintą medelį virš skiepijimo vietos būtina prie kuolo pririšti stangriai elastine juostele ar specialiais lipdukais. Pradėjus agrastų medeliui derėti, jei išaugęs nemažas vainikas ir laukiama gausaus derliaus, kad neišlūžtų uogų „kasos“, patartina prie kuolo šakeles pririšti į visas puses aplink ratu 4-5 juostelėmis“.
Tręšimas. Pirmais metais po sodinimo agrastų medelių tręšti nerekomenduojama. Paskui juos kasmet anksti pavasarį patartina tręšti lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis.
Genėjimas ir formavimas. Kamieniniai agrastai, skiepyti į auksuotąjį serbentą, anot R. Vrublevskio, formuojami taip: pirmaisiais metais pagrindinis ūglis patrumpinamas iki pusės ir pririšamas prie vertikalaus kuoliuko. Iš jo išauga šoniniai ūgliai, kurie formuoja pagrindines vainiko šakeles. Po metų tie ūgliai patrumpinami vienu trečdaliu, kad išsišakotų. Vainike turi būti 6-8 pagrindinės šakos. Pradėjusių derėti kamieninių agrastų vainikas retinamas panašiai kaip krūminių. Kasmet reikia ir toliau formuoti vainiką, atnaujinti pasenusias šakeles, esant reikalui nuo kamieno šalinti atžalas. Kamieninius agrastus rekomenduojama genėti anksti pavasarį arba rudens pradžioje.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Prieš žydėjimą ir po žydėjimo agrastų medelius patartina profilaktiškai purkšti fungicidais nuo agrastų valkties, miltligės ir kitų grybinių ligų bei inskticidais nuo kenkėjų, o atspariausioms veislėms pakanka ir vieno purškimo. Nenaudojant fungicidų, profilaktiškai nuo minėtų ligų patartina naudoti medienos pelenus. Jų reikia užbarstyti ant augalo lapų, šakelių, šaknų. Nulijo vėl berkime.
Pavojingiausia ir labiausiai paplitusi liga – agrastų valktis (sukelia grybas Sphaerotheca morsuvae). Kovojant su šia liga, reikia šalinti nudžiuvusias šakas, nukritusius lapus ir uogas sudeginti, purkšti fungicidais.
Atkreipkite dėmesį. Vegetacijos metu reikia saugoti agrastų medelių kamienus nuo mechaninių pažeidimų, ypač šienaujant trimeriu. Laistant veją, negalima perlaistyti agrastų medelių, nes nuo drėgmės pertekliaus (jų šiurkštūs kamienai viską sugeria kaip kempinė), blogai augs, pradės skursti, gali pradėti pūti kamienas ir šaknys. Taip pat kamienai nukenčia ir nuo laisvai bėgiojančių šunų, kačių bei kitų augintinių šlapimo, augalai gali pradėti džiūti.
Kamieninių agrastų dauginimas
Kamieninius agrastus galima dauginti skiepijimo ir akiavimo būdais. „Akiuoti (liepos – rugpjūčio mėn.) sekasi sunkiau, sako R. Vrublevskis, – dažniausiai agrastus skiepijamame žiemos metu patalpoje į tokio pat storio auksuotojo serbento poskiepius paprasto sudūrimo būdu 80-90 cm aukštyje. Auksuotuosius serbentus medelyno lauke dauginame vertikaliomis atlankomis. Rudenį augalus atkaupiame ir iki pat žemės paviršiaus nukerpame. Apie 50 proc. jų būna įsišakniję ir išaugę iki 1,5 m aukščio, o kurie dar nespėję įsišaknyti arba išaugę plonesniais stiebais, negu 0,3-0,5 cm skersmens (storio), sodiname į dirvą ir auginame dar vienerius metus. Geriausi poskiepių stiebai yra pirmamečiai, išaugę iš auksuotojo serbento požeminės dalies, su elastinga žieve, kurie su vienmečiu įskiepio ūgliu geriausiai suauga. Skiepijame atsparių ligoms agrastų veislių vienmečiais ūgliais, kurie turi būti su 3-4 pumpurais. Jei poskiepių stiebai išauga iš palikto kelmelio, jie būna plonesni, negu 0,3-0,5 cm skersmens. O 2-3 metų poskiepiai su mažiau elastinga žieve su įskiepiais suauga prasčiau. Tad skiepijant kamieninius agrastus, prigijimo išeiga būna apie 70 proc.
Vėlyvą rudenį paruošti stiebai skiepijimui sudedami į dėžutes ar maišus su drėgnomis durpėmis ir sunešami į šaltą rūsį, kur temperatūra yra apie 0 oC. Motininiai agrastų augalai stipriai karpomi, kad būtų kuo daugiau ūglių. Jie ruošiami gruodžio mėnesį, sunešami į šaltą rūsį. Vasario mėnesį visi auksuotieji serbentais sodinami į vazonus ir sunešami į šiltą patalpą. Kai jie pradeda atgyti, metas skiepyti.
Kamieninių agrastų veislės
Kaip išsirinkti perkant? Perkant kamieninius agrastus pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į veislės atsparumą šalčiams ir agrastų valkčiai bei miltligei, nes nėra prasmės auginti augalų kuriuos reikės 4-6 kartus purkšti fungicidais arba iššals žiemą. Geriau savo sode naudoti mažiau chemijos.
‘Invicta‘ – ankstyva, labai derlinga desertinė agrastų veislė, išvesta Anglijoje, šiuo metu labai plačiai auginama visoje Europoje. Uogos gelsvai žalios, stambios, odelė su švelniais plaukeliais, skanios, gero saldžiarūgščio skonio. Uogos pradeda nokti liepos pirmą savaitę. Nuo vieno 5-7 amžiaus kamieninio agrasto galima priskinti iki 5 kg uogų. Uogas tinka vartoti šviežias ir perdirbti, virti uogienes, gaminti džemus. Krūmas vidutinio augumo, pakankamai tvirtas, mažai dygliuotas. Kamieninio agrasto vainikas rutulio formos. Augalai atsparūs miltligei, tačiau nėra labai ištvermingi šalčiams. Žiemą, esant iki – 30 laipsnių šalčio, augalai gali iššalti. Todėl kamieninius agrastus ‘Invicta‘ geriausia sodinti tik geroje užuovėjoje (nes vėjuotoje vietoje, nuo derliaus svorio gali išlūžti įskiepyta „karūna“), taip pat galima ir prie pastato sienos ir pan. Prieš didesnius šalčius būtina gerai aprišti agroplėvele ir eglišakėmis arba kita šildomąja medžiaga.
‘Viksnė‘ – bespyglė, derlinga, vidutinio ankstyvumo, desertinė agrastų veislė, išvesta Latvijoje, Dobelės sodo augalų selekcijos stotyje. Uogos raudonos, lašo formos, skanios, tvirtos. Pradeda derėti antroje liepos pusėje, maždaug apie liepos 20 dieną. Nuo vieno stiebinio agrasto 5 metų amžiaus priskinama po 5 kg uogų. Augalai ištvermingi šalčiams, atsparūs miltligei, iki rudens lapai išlieka žali, nepakenkti jokių dėmėtligių. Krūmas augus (vešlus), todėl įskiepyti kamieniniai agrastai būna su 0,5 m nusvirusia „karūna“. Atrodo originaliai – kaip svyrantis agrastas su svyrančiomis šakomis.
‘Avietinis‘ – vidutinio ankstyvumo, desertinė, sena liaudies selekcijos agrastų veislė. Uogos geltonos (bet kažkodėl nuo seno vadinama avietiniu), vidutinio dydžio, apie 4-5 g, plona odele, saldžios, ypač skanios. Prisirpsta liepos 10-15 dienomis. Uogos nuraškomos ir suvalgomos tiesiai nuo krūmo, uogienėms nelieka. Augalai atsparūs ligoms ir šalčiui. Tik vienamečiai sodinukai būna su smulkiais dygliukais, o vėlesniais metais – be dyglių.
‘Gintarinis‘ – ankstyva desertinė agrastų veislė. Šis agrastų sėjinukas surastas Šventosios kopose. Uogos ryškiai geltonos, plona odele, stambios, labai saldžios, skanios. Sunoksta liepos pradžioje, apie liepos 5 dieną. Krūmai apaugę smulkiais dygliukais (mažesni kaip ‘Invicta‘). Augalai atsparūs šalčiui, vidutiniškai atsparūs ligoms.
‘Laurai‘ – A. Ryliškio išvesta vidutinio ankstyvumo, desertinė, bespyglė agrastų veislė. Uogos geltonai žalios, ovalios formos, stambios, po 5-6 g, skanios. Tinka desertui ir perdirbti. Sunoksta apie liepos 15-20 dieną. Augalai atsparūs ligoms ir šalčiui.
‘Ginučiai‘ – A. Ryliškio išvesta vidutinio ankstyvumo, desertinė agrastų veislė. Uogos oranžinės ar šviesiai raudonos spalvos, skanios, saldžiarūgščio skonio. Iš krūmo vidutiniškai priskinama po 3-5 kg uogų. Krūmai mažai dygliuoti. Atsparūs grybinėms ligoms ir šalčiams.
‘Izabela‘ – labai derlinga, vidutinio ankstyvumo desertinė agrastų veislė, išvesta Rusijoje. Uogos raudonos, nelabai didelės, iki 4 g svorio, apvalios, plona odele, blizgios, saldžios, skanios, aromatingos. Pradėjusios nokti uogos parausta ir jau būna saldžios – galima skanauti, o vėliau nusidažo tamsiu raudoniu. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Krūmai dideli, stipraus augumo, visiškai atsparūs grybinėms ligoms ir ištvermingi šalčiams, nereiklūs dirvožemiui. Kamieniniai serbentai – su plonomis svyrančiomis šakomis. Gausiai dera tiesiog „kasomis“, nuo vieno skiepyto medelio priskinama po 5 kg uogų. Vienmetukai su dygliais, daugiametė mediena – be dyglių.
‘Severnyj kapitan‘ – labai derlinga, desertinė, bespyglė, vidutinio ankstyvumo agrastų veislė, išvesta Rusijoje. Uogos raudonai violetinės, nelabai didelės, iki 4 g, rūgščiasaldžio skonio. Dera antroje liepos pusėje, 15-20 dienomis. Ant krūmo uogos išsilaiko per visą rugpjūtį, nekrenta ant žemės. Krūmas kaip ‘Izabelės‘, plonomis svyrančiomis šakomis. Augalai atsparūs grybinėms ligoms ir ištvermingi šalčiams.
‘Nesluchovskyj‘ – labai derlinga, desertinė, bespyglė, vidutinio ankstyvumo agrastų veislė, išvesta Ukrainoje. Uogos su raudonais dryželiais (vienas šonas parausta), stambios, iki 6 g, pailgos formos, skanios, tvirtos, transportabilios. Krūmai augesni už ‘Invicta‘, bet mažesni nei ‘Viksnė‘. Augalai atsparūs ligoms ir šalčiams.
Kamieninis agrastas su geltonomis ir raudonomis uogomis. Labai originaliai atrodo kamieninis agrastas su dviems veislėmis viename medelyje: raudonomis uogomis ‘Viksnė‘ ir geltonomis uogomis ‘Gintarinis‘. Parduodamų sodinukų aukštis siekia iki 1,2 m aukščio.
Pastabos. Iš Lenkijos atgabentais sodinukais prekiaujama Lietuvoje. Pavyzdžiui, kamieniniai agrastai: ‘Belyj triumf‘ ir ‘Červonyj triumf‘ – geros desertinės agrastų veislės, tačiau yra neatsparios miltligei, per sezoną būtina purkšti 6 kartus fungicidais. ‘Hinnonmaki rot‘ – puiki desertinė agrastų veislė, tačiau mažai derlinga, nes kamieniniai agrastai formuoja nedidelius rutulio formos vainikus. Veislė ‘Mičiurinas‘ – tai yra ta pati ‘Malachit‘ pervadinta veislė, atspari ligoms ir šalčiui.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
