Vargu ar daugelis mūsų sukame galvas, kaip privilioti į savo sodą drugelių. Gal tiesiog nepastebime, kaip jų mažėja, gal perfekcionistiškai puoselėdami gėlyną net nelabai randame laiko jais pasigrožėti, gal į kraują įaugęs kaimiškasis pragmatizmas verčia baimintis derlių niokojančių vikšrų. O gal tiesiog nepagalvojame, kaip gera stebėti virš gėlynų plevenančias plaštakes – tegul tai bus „informacija pamąstymams“.
Drugelių įpročiai
Vieni tapybiškiausių padarų šioje žemėje – drugiai lanko mūsų sodus dėl dviejų pagrindinių priežasčių: nektaro, kuris jiems būtinas, ir augalų, tampančiu prieglobsčiu vikšrams. (Tad ne veltui išsamiose instrukcijose drugelių mylėtojams patariama, kaip įrengti šių vabzdžių „girdyklas“ ar kokių krūmų, medžių pasodinti sklypo pakraštyje, kad galėtų maitintis ir augti jų palikuonys.)
Suaugę drugiai laikosi „skysčių dietos“, jie negali kramtyti kieto maisto (skirtingai nei vikšrai) ir minta saldžiu nektaru – juk skrisdami netenka daug energijos. Už maistą jie atsilygina augalams apdulkindami žiedus. Tiesa, drugiams reikia ne tik ištirpusio cukraus, bet ir vandens, tad daugelis malšina troškulį rasa. Kartais juos galima matyti susibūrusius ant drėgnos žemės – taip jie apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis. Siekiant, kad plaštakės neaplenktų sodo, galima įrengti dirbtinę jų „maitinimo vietą“ – į negilų plokščią indą įberti šlapio (ir nuolat drėkinamo) smėlio, gal net vos pasūdyto.
Dar šiuos vabzdžius vilioja saulės vonios – vėsiomis ryto valandomis jie mėgsta pasikaitinti saulėkaitoje, kad sušiltų ir galėtų skraidyti. Tam jie pasirenka plokščius, saulę atspindinčius paviršius – pavyzdžiui, akmenis ar betono trinkelių takus, ir ištiesę sparnelius ant jų tupi, sugerdami šilumą.
Vilioja spalvingos ir kvapnios gėlės
Tarp augalų ir drugelių egzistuoja glaudus ryšys. Vabzdžius labiausiai traukia gausiai nektarą išskiriančios gėlės, kurios paprastai geriausiai auga saulėtose vietose. Dar šios turėtų būti apsaugotos nuo stipraus vėjo – tad drugelių mėgstamus augalus sodinkite šalia tvoros, namo ar medžių teikiamos užuovėjos.
Renkantis gėles reikia atminti, kad jų forma, spalva ir aromatas labai svarbūs. Drugeliai negali be galo pleventi ore, jiems reikia kur nors nutūpti. Daugelis jų rūšių pirmenybę teikia plokštiems platiems žiedlapiams, skėtiniams žiedynams – taip patogiau maitintis nektaru. Kita vertus, skirtingoms drugelių rūšims reikia ir skirtingų žiedų, vieniems didesnių, kitiems mažesnių, todėl gėlių įvairovė leistų patenkinti tokius poreikius.
Jei yra pasirinkimas, jiems labiau patinka ryškiaspalvės gėlės – rožinės, raudonos, geltonos, oranžinės ar violetinės. Drugeliai yra tam tikra prasme trumparegiai, todėl geriau įžiūri didelius vieno ar kelių artimų atspalvių žiedų plotus, tai reikėtų turėti minty komponuojant gėlynus ir neprimaišyti juose daug spalvų. Gėlių aromatas taip pat vilioja vabzdžius. Deja, daugelis šiuolaikinių hibridų neteko pirmapradžio aromato, todėl vertėtų nepamiršti ir senovinių kaimo darželių augalų. Drugeliai aktyvūs nuo ankstyvo pavasario beveik iki šalnų – skirtingu laiku žydintys augalai ne tik visą sezoną puošia gėlynus, bet ir yra labai patrauklūs drugeliams. Beje, mėgstamų augalų sąrašas tikrai įspūdingai ilgas, tad visai nesudėtinga suderinti savo estetinius pomėgius ir gležnų plaštakių poreikius.
Davido budlėja žavi ne tik vabzdžius
Vienas labiausiai plaštakių mėgstamų augalų yra Davido budlėja (Buddleia davidii) – ne veltui ši gėlė ir vadinama drugelių medžiu. Tiesą sakant, ji tokia puošni, nuo liepos iki rugsėjo apsipylusi kvapniais ilgais (iki 40 cm ilgio) žiedynais, kad net ne vabzdžių, o savo džiaugsmui ją norisi auginti. Deja, mūsų platumose žiemomis šis šiltų kraštų augalas gali žūti – tai svarbiausia priežastis, kodėl nesiryžtame jos sodinti. Guodžia tai, kad paprastai nušąla virš sniego esanti dalis, o pavasarį augalas greitai atželia ir žydi. Kadangi pridengti išsikerojusius stiebus sudėtinga, juos rudenį po šalnų galima nugenėti, o tai, kas liko, reikėtų apiberti durpėmis, lapais, pjuvenomis.
Budlėjos mėgsta šviesą ir užuovėją (kaip ir drugiai…). Kad žydėtų gausiau, spalvos būtų ryškesnės, reikia derlingos ir kalkingos žemės.
Naudingas patarimas
Budlėją verta auginti ir kaip vienmetį krūmą, nes augalas nebrangiai kainuoja, o įsigijus jau paaugintą žydėti pradeda anksčiau – netgi birželį.
