Projektuodama interjerą istoriniame name įrengtame bute, projekto autorė Olga Kondratova stengėsi atskleisti erdvės išskirtinumą, pabrėžti klasikinio pastato architektūrą apdailos bei dekoro elementais, išryškinti šeimininkų vertinamus meno objektus ir antikvarinius daiktus bei sukurti patogią gyventi, atitinkančią šiuolaikiško žmogaus poreikius aplinką.
Objekto dosjė:
Tipas – dviejų miegamųjų butas 1908 m. statybos name.
Plotas – 83 m².
Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys su svetainės ir valgomojo zonomis, miegamasis su vonios kambariu, vaiko kambarys ir drabužinė, virtuvė, vonios kambarys su dušo kabina.
Gyventojai – trijų asmenų šeima.
Projekto autorė – interjero dizainerė Olga Kondratova.
Erdvus trijų asmenų šeimos butas įrengtas istoriniame, XX a. pradžioje statytame name. Interjero projekto autorė dizainerė Olga Kondratova pabrėžė, kad kuriant interjerą vienas svarbiausių tikslų buvo atskleisti ir išsaugoti erdvės ir architektūros istoriškumą. „Stilistinė šio buto pakraipa – šiuolaikinis Paryžiaus stiliaus interjeras, suformuotas su pagarba namo istorijai.
Bute stengėmės atkurti senosios erdvės atmosferą, kurioje derinome ir naujus interjero objektus“, – apie sumanymą pasakoja projekto autorė. Istorišką, klasikinę interjero prigimtį atskleidžia jau pats erdvės planavimas – jis buvo iš esmės pakeistas remontuojant butą. Funkcinės zonos čia griežtai suskirstytos pagal tradicinio interjero taisykles. Buto viduryje suformuota didžiausia erdvė, kurioje įrengtas bendrasis kambarys – svetainė su valgomuoju, o greta jos iš abiejų pusių anfiladine tvarka išsirikiavo privatūs šeimininkų blokai – vaikų kambarys ir virtuvė vienoje pusėje ir tėvų miegamasis bei prieškambaris kitoje. „Toks klasikinis anfiladinis erdvės planavimas suteikė galimybę iš bet kurio taško apžvelgti visą butą, tapo matomi visi keturi langai, pabrėžiamas linijinis plano pobūdis“, – privalumus vardija Olga Kondratova.
Pagrindiniame kambaryje akcentuojama išsaugota autentiška seno namo siena. Joje esančios langų angos neuždengtos užuolaidomis, tokiu būdu pabrėžiami gipsu įrėminti kraštai. Išliko ir autentiška vidaus mūrinė siena. Blizgūs metalo, permatomi stiklo paviršiai: lengva veidrodinė konsolė, valgomojo stalas ir kėdės, taip pat žurnalinis staliukas, palengvina daugiafunkcės svetainės vaizdą.
Kurdama paryžietiško stiliaus interjerą projekto autorė pritaikė klasikinį sienų dekorą – tradicinių proporcijų puošybines gipso juosteles – jomis dekoruotos patalpos, net vonios kambariai, tai suteikė erdvei vientisumo įspūdį. „Negana to, kad gipso juostelių dekoras yra klasikinis elementas, „įrėminantis“ lubas pagal architektūrinės tektonikos dėsnius, gipso rėmai sienose svarbūs ir interjero kompozicijai – jie sukuria tam tikrą ritmą, kuris, savo ruožtu, yra nuostabus fonas meno kūriniams ir baldams“, – sako projekto autorė.
Dėl tos pačios priežasties visų kambarių sienos išdažytos baltai – taip buvo siekiama išryškinti dekoratyvius akcentus, paveikslus bei originalius antikvarinius baldus. „Mes labai mėgstame naudoti antikvariatą, nes jis suteikia interjerui gyvybingumo ir jaukumo. Šiuose namuose taikomos pagrindinės kompozicinio suderinamumo taisyklės, taip pat kontrastas su šiuolaikinėmis interjero detalėmis. Kaip matyti, čia antikvariatas organiškai dera prie šiuolaikinių baldų“, – pabrėžia Olga Kondratova. Daugelis antikvarinių baldų yra namų šeimininkės senelio daiktai. 1908 metais pagaminta prieškambario spinta, 1902 metų šviestuvas, 1960 metų vintažinė komoda puikiai papildė interjerą.
„Didžiajame kambaryje turėjome suderinti dvi funkcijas – svetainės ir valgomojo, todėl pasirinkome lengvą skaidrų stalą ir kėdes. Šiame kambaryje daug paveikslų ir tikrai nenorėjome jo apkrauti ar perpildyti baldais“, – paaiškina dizainerė. Interjero objektai derinami kontrasto principu: stiklinė konsolė „draugauja“ su antikvarine spinta, leidžia ją išryškinti. Veidrodiniai ir blizgantys paviršiai atspindi šviesą ir suteikia jos patalpai.
Virtuvė yra tradiciškai tarnybinė patalpa, kurioje tik gaminama. Ji funkcionali ir puikiai suplanuota. Nors patalpos plotas gana kompaktiškas, čia pavyko įrengti didelį darbastalį. Virtuvėje nėra langų, todėl buvo parinkti šviesūs fasadai.
Tiesiai iš svetainės per aukštas dvivėres duris dešinėje kambario pusėje galima patekti į šeimininkų miegamąjį. Jų pageidavimu, greta buvo suformuotas ir atskiras vonios kambarys. Kadangi miegamojo erdvė palyginti nedidelė, baldai derinami pagal jos proporcijas. Pagrindiniu akcentu natūraliai tapo lova – ji neaukšta, su minkštu, audiniu aptrauktu klasikinio dizaino galvūgaliu, į kurį atsirėmus patogu skaityti. Virš lovos įkomponuotas paveikslas iš šeimininkės kolekcijos – prie jo buvo derinamas ir miegamojo tekstilės bei lovos apmušalų koloritas. Prie miegamojo suformuotas vonios kambarys turėjo vizualiai padidinti kambario plotą. Dėl šios priežasties vonios kambario grindims kloti dizainerė pasirinko ne plyteles, o parketlentes, kaip ir miegamajame. „Vonios kambariui komforto suteikė į interjero apdailą integruotas medis ir dekoratyvinės sienų juostelės. Norėdami šiai erdvei suteikti dar daugiau vizualinės erdvės, pačios vonios specialiai neįmontavome, palikome stovėti laisvai – tai taip pat prisideda prie vonios kaip gyvenamojo kambario suvokimo. O stiklinės durys vonios kambariui suteikia dar ir šviesos“, – pasakoja dizainerė.
„Kiekviename kambaryje naudojame skirtingus apšvietimo lygius: lubiniai šviestuvai atlieka daugiausia kompozicinio taško vaidmenį, o taškiniai „dekoratyviniai“ šviestuvai yra daugiau funkciniai – generuoja malonią šviesą“, – atkreipia dėmesį Olga. Plačios stiklinės durys į vonios kambarį leidžia natūraliai šviesai patekti iš miegamojo kambario, o nedidelį miegamąjį kambarį vizualiai išplečia.
Vonios kambario spintelė – ypač retas XIX a. baldas, kruopščiai pertvarkytas būtent šiam projektui.
Miegamajam lengvumo ir skaidrumo suteikia mažas Eilin Grei dizaino stiklo staliukas bei durys su stikliniais langeliais tarp miegamojo ir vonios kambario.
Pasakodama apie buto dekoro akcentus, projekto autorė pabrėžė, kad labai svarbus interjero kompozicijos elementas yra tekstilė. „Renkant tekstilę labai svarbu papildyti interjero vaizdą papildomais pustoniais ar spalvų derinimo niuansais. Be to, pačių audinių stilistika turi derėti prie interjero. Tradiciniame interjere visada nuostabiai atrodo natūralūs audiniai – linas, šilkas, vilna, medvilnė, tokius audinius mes ir naudojome šiame bute, – sako Olga Kondratova. – Kadangi pagrindinis dekoratyvinis akcentas suteikiamas paveikslams, stengėmės neapkrauti aplinkos pertekliniais tekstilės elementais. Atsisakius užuolaidų pavyko išryškinti architektūrines erdvės ypatybes, papildančias gana minimalistinį interjerą“. Pagal panašius principus buvo dekoruojamas ir vaikų kambarys, suformuotas greta pagrindinio kambario kairėje pusėje. „Vaikų kambaryje naudojome įdomią spalvų schemą – iš šiltų oranžinių, raudonų, ochros atspalvių ir juos papildančios mėlynos spalvos. Toks kruopštus parinkimas leido sujungti į visumą portretą, tradicinio dizaino stalą, odinį fotelį ir šiuolaikinę vaikišką lovą“, – atskleidžia projekto autorė.
Kruopščiai derinant spalvinius niuansus, projekto autorei pavyko sukurti harmoningą vaikų kambario įvaizdį.Vaikų kambaryje greta konservatyvaus dizaino rašomojo stalo, stovinčio palei langą, puikiai dera ir šiuolaikiškas pianinas. „Tokia pat sienų, lubų ir grindų apdaila visose patalpose suteikia butui šviesios, erdvios ir nedalomos patalpos efektą bei sukuria puikų foną šeimininkų galerijai. Aplinka atvira praktiškai visiems baldams ar meno dirbiniams, todėl juos galima keisti, pildyti paveikslų ekspoziciją, įsigyti antikvarinių daiktų, keisti tekstilę pagal nuotaiką ar priklausomai nuo metų laiko. Šie klasikiniai metodai nesensta, o toks interjeras atrodys organiškai ir po dešimties ar penkiolikos metų“, – įsitikinusi projekto autorė.
Šeimininkai pageidavo, kad bute būtų suprojektuoti du vonios kambariai, tad į antrą – su įrengta dušo kabina – galima patekti tiesiai iš prieškambario. Nors ši patalpa gana nedidelė, projekto autorė sienoms dekoruoti pritaikė tokį patį principą, kaip ir visame bute, – jos buvo papuoštos dekoratyvinių gipso juostelių rėmais. Toks sprendimas padėjo sukurti vientisos erdvės pojūtį. Palei galinę patalpos sieną suformuotą dušo zoną buvo nuspręsta dekoruoti modernaus geometrinio rašto juodos ir baltos spalvų keraminėmis plytelėmis. Raštas kontrasto principu puikiai dera prie klasikinio sienų dekoro, kita vertus, jo kuriamas 3D efektas tarsi užmaskuoja erdvės ribas ir vizualiai ją didina. Stiliaus vientisumui pabrėžti mažąjį vonios kambarį taip pat puošia kruopščiai pritaikyti originalūs vintažiniai plakatai ir paveikslai. Mažojo vonios kambario interjeras „neiškrenta“ iš bendro stilistinio konteksto – čia klasikiniu principu dekoruotos sienos, įterpta šiuolaikiškų akcentų, priderinta paveikslų ir plakatų.
