Projektuodama nestandartinės erdvės mansardinį dviejų aukštų butą Vilniuje, dizainerė Eglė Skuodaitė stengėsi neatitolti nuo išskirtinės Užupio rajono dvasios, jos aurą subtiliai perkeldama į interjero kompozicijas, gyvenamosiose erdvėse išryškinti funkcionalumą ir estetinį komfortą.
Objekto dosjė:
Tipas – mansardinis butas per du aukštus su terasa naujos statybos name Vilniuje.
Plotas – 130 m².
Gyvenamoji erdvė – antrame aukšte bendrasis kambarys su svetaine, valgomuoju ir virtuve, darbo kambarys, WC kambarys, pirmame aukšte – miegamieji ir du vonios kambariai.
Gyventojai – keturių asmenų šeima.
Projekto autorė – interjero dizainerė Eglė Skuodaitė.
„Projektuoti mansardinę erdvę visuomet yra iššūkis, bet dėl to tik dar įdomiau – tai priverčia pasukti galvą ieškant specifinių sprendimų, kurie padėtų atskleisti aplinkos išskirtinumą, kai pro langus atsiveria visa panorama, patalpą užlieja natūrali šviesa ir plačios erdvės pojūtis“, – sako projekto autorė.
Vykdytos esminės pertvarkos
Per du aukštus suprojektuotame naujos statybos bute interjerą kūrusi dizainerė Eglė Skuodaitė pasakojo, kad darbai prasidėjo nuo esminių pertvarkų: „Buvo visiškai perplanuotos pertvaros, pakeistos vonios kambarių vietos. Kai kurios pertvaros permūrytos, o kitos suprojektuotos pagal naują buto funkcinį planą: viskas buvo kuriama siekiant suformuoti patogią šeimos gyvenamąją erdvę atsižvelgiant į šeimininkų poreikius ir gyvenimo būdą“. Įdomu tai, kad erdvių planavimas nestandartinis: antrajame, mansardiniame aukšte buvo įrengtas bendrasis kambarys su svetaine, valgomuoju ir virtuve, o šeimos miegamieji palikti pirmajame. „Pirmame aukšte buvo numatyti du vonios kambariai, tad dėl patogumo čia įrengti miegamieji ir visa buitis, talpios spintos. O užlipus laiptais, vedančiais iš prieškambario, sukuriamas netikėtumo efektas: čia atsiveria nestandartinė mansardinio tipo bendroji erdvė: didžiulė funkcionali virtuvė, darbo kambarėlis, į kurį patenkama pro stumdomąsias prancūziško tipo įstiklintas duris su užuolaidėlėmis, o kitoje pusėje – puošni, erdvi svetainė ir valgomasis“, – pasakoja Eglė.
Šeimininkai svajojo apie jaukius, senamiesčio dvasia dvelkiančius namus, todėl buvo paliktos atviros medinės sijos viršuje, laiptams suprojektuoti išskirtiniai turėklai, įspūdį dar labiau sustiprina grindų raštas.
Bendrąjį kambarį į dvi zonas dalija iš abiejų šonų apeinama pertvara, prie kurios svetainės pusėje įkomponuota elegantiška, jaukumo poilsio zonai suteikianti krosnelė.
Interjerui netaikė konkretaus stiliaus
Projekto autorė interjere stengėsi sukurti atmosferą, atspindinčią senojo Užupio dvasią. „Nusprendėme pasirinkti šiltą sienų toną, šiek tiek dvelkiantį senais laikais, kai žmonės leisdavo laiką namuose, puošniuose salonuose šnekučiuodavosi ir skaitydavo knygas“, – atskleidžia dizainerė, pabrėžianti, kad „netaikė“ į kurį nors konkretų stilių – svarbiausia buvo estetinis komfortas ir funkcionalumas. „Mūsų tikslas buvo suformuoti daug funkcinių zonų, kad kiekvienas šeimos narys turėtų privačią erdvę, norėdamas ramumos ar laiko sau. Todėl siekėme neapkrauti aplinkos nenaudojamais daiktais ar tūriais, stengėmės viską integruoti – taip suslėpti, kad nedingtų buitinis komfortas, bet būtų išgrynintas erdvių estetiškumas ir funkcionalumas“, – paaiškina projekto autorė.
Tai aiškiai matyti virtuvės zonoje, įrengtoje prie laiptų ir nuo bendrojo kambario vizualiai atskirtoje nedidele pertvara. „Kiekviena šios zonos dalis išnaudota praktiškai: centre yra sala su spintelėmis bei gartraukiu – tai „karštoji“ zona, už jos suprojektuotas dar vienas patogus darbastalis daiktams pasidėti ir maistui ruošti – tokiu būdu atsirado didelė darbo zona su stalviršiu, pasiekiamu iš abiejų pusių“, – praktinius virtuvės privalumus vardija dizainerė.
Prie laiptų įrengta dar viena darbo zona – dėl stogo nuolydžio stalviršis suprojektuotas itin platus, skirtas buitiniams kombainams. „Čia labai smagu ruošti maistą, nes ant jo krenta jauki šviesa nuo stoglangio ir jaučiama sąsaja su pirmuoju aukštu: galima matyti, kas grįžta namo, matomos lauko durys“, – sako dizainerė.
Virtuvė – šilta zona, kurioje turi tilpti visi
Virtuvės zonai projekto autorė norėjo rasti atspalvį, akcentuojantį namų centrą. „Tai didelė, šilta zona, kurioje visi sukasi, visuomet pro čia praeinama, tad ji turėjo atrodyti kaip jaukus kambarys ar salonas“, – pabrėžia Eglė. Tai išryškinama baldų dizainu: ties kampu spintelės suapvalintos ir tarsi transformuojasi į indaują, natūraliai pereina į bendrąjį kambarį ir tampa svetainės dalimi, o šviesa už stiklinių durelių suteikia jaukumo.
Galinėje virtuvės dalyje, už stumdomųjų prancūziško stiliaus durų, įrengtas darbo ar svečių kambarėlis. „Buvo siekiama išsaugoti šviesos ir erdvės jausmą, – paaiškina Eglė. – Priešais duris yra langas iki žemės, tad tai lyg jo pratęsimas ir dar papildoma šviesos sklaida į virtuvę.“
Miegamoji akcentu tapo ažūriniai sieninės spintos fasadai, nusitęsiantys per visą kambario ilgį. „Šis elementas atrodo jaukiai ir šiltai – tarsi tapetai ar paveikslas“, – atkreipia dėmesį projekto autorė.
Pirmajame aukšte įrengtas šeimininkų miegamasis žavi nestandartine erdve – kadangi jo lubos neuždengtos perdanga, atsiveria aukštas stogo nuolydis, o didelis langas į kambarį įleidžia ne tik daug natūralios šviesos, bet ir vizualiai praplečia kambario ribas už namų sienų. Šiai erdvei dekoruoti projekto autorė parinko švelnius pastelinius tonus, pritaikė lengvas ramių rusvų atspalvių, dailiai krintančias užuolaidas – buvo siekiama kurti jaukią, raminamai nuteikiančią atmosferą, netrikdomą papildomų detalių. Todėl šiai zonai parinkti tik būtiniausi baldai – prie sienos įkomponuota lova su paminkštintu galvūgaliu, ypač patogiu dėl užlenktų galų. Vietoj įprastos spintos miegamajame palei visą ilgąją sieną suprojektuota sieninė spinta su stumdomosiomis ažūrinio rašto durimis, virš jų per visą ilgį sumontuotas apšvietimas.
Tik įėjus į butą, pirmajame aukšte pasitinka įspūdingi laiptai su užsukimu, vedantys į pagrindinę namų dalį. Kadangi viršuje nėra jokių pertvarų, jau prieškambaryje matyti šviesa, krintanti pro stoglangius ir terasos duris – taip interjeras subtiliai susiejamas į harmoningą visumą.
Itin estetiškas vonios kambarys
Šeimininkų privačiojoje zonoje suprojektuotas vonios kambarys su dideliu langu turi du įėjimus – į jį galima patekti ir iš koridoriaus, ir iš šeimininkų miegamojo. „Kadangi vaikai turi atskirą vonią, šia daugiausia naudojasi suaugusieji. Tačiau čia yra paslėpta ir skalbimo zona, tad įėjimas iš koridoriaus įrengtas ir dėl patogumo“, – paaiškina dizainerė. Kuriant interjerą buvo siekiama estetinio įspūdžio – kad vonia primintų jaukų saloną ar buduarą, todėl langas dekoruotas užuolaidomis, parištomis klasikiniu stiliumi, priderintas dekoratyvus krištolinis šviestuvas, suprojektuota stilinga praustuvų spintelė, pritaikyta dekoratyvių bronzinio atspalvio akcentų. „Vonios kambariui dekoruoti buvo pasirinktos tekstūrinės blizgios ir matinės keraminės plytelės – tai sukuria tam tikrą aliuziją į Ispaniją, – sako Eglė. – Kiekviena plytelė truputį kitokios formos, todėl atrodo, lyg jos būtų rankų darbo gaminys. Plyteles klijavome vertikaliai su prasikirtimu, taip buvo kuriamas ornamento efektas. Ši plytelių siena tarsi akcentuoja kambario centre pastatytą vonią.“
Vonioje norėjosi tokio praustuvo baldo, kuris atrodytų lyg kosmetinis staliukas jaukiame salone, todėl prie subtilaus melsvo atspalvio spintelės su dviem lieto akmens praustuvais buvo sumontuoti stilingi bronziniai maišytuvai. Prie baldo gražiai dera kilimas, veidrodis, šviestuvai ir užuolaidos.
Į šeimininkų miegamąjį suprojektuotos stumdomosios durys. „Čia viskas buvo apgalvota: durys į miegamąjį dažniausiai laikomos atviros ir tai praplečia šio kambario erdvę – pro jas matyti langas su užuolaida ir įspūdingas veidrodis su šviestuvais“, – pasakoja Eglė.
