Vienas originaliausių šiuolaikinių architektų Frankas Gehry garsėja pomėgiu naudoti neįprastas medžiagas. Kurdamas baldų seriją „Easy Edges“ jis atskleidė naujas tokios, atrodytų, banalios medžiagos kaip kartonas savybes – skulptūriškumą ir išraiškingumą. Tik gaila, kad ne kas kitas, o kartoninių baldų sėkmė paskatino Franką Gehry permąstyti savo karjerą ir atsidėti architektūrai, o ne baldų kūrimui…
Nuo kėdės iki katedros
Kartonas mūsų gyvenimui suteikia patogumo: tai tinkamiausia pakuotė begalei daiktų, pradedant baldais, baigiant picomis, kurios atsikratome, kai tik nebereikia. Atrodytų, ilgaamžiškumo ir patvarumo kartono privalumų sąraše nėra. Tad nors architektai nuo seno naudoja šią medžiagą maketams ir modeliams konstruoti, ilgokai niekas nemanė, kad ji tiktų stambesniems ir ilgaamžiškesniems objektams. Pasirodo, tinka…
Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, 2011 metais žemės drebėjimas sugriovė katedrą, tad architektas Shigeru Banas po poros metų suprojektavo ir pastatė maldos namus iš kartono. Tina Hovsepian iš Los Andželo konstruoja „Cardborigami“ – kartoninius gyvenamuosius būstus benamiams. Architektės projektas sėkmingai įgyvendinamas ir netgi yra pelnęs solidžių apdovanojimų.
Vis dėlto didžiausią postūmį kartono metamorfozėms suteikė architekto Franko Gehry eksperimentai. Žinomiausias jų – kėdė „Wiggle Side“.
Kolekcija „Easy Edges“ patvaresnė, nei atrodo
Kartoniniai baldai pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai pradėta aktyviai ieškoti pigesnių alternatyvų plastikui ar tradicinei medienai. Tačiau jie neišlaikė atsparesnio, patikimesnio ir ryškesnio plastiko konkurencijos, nes baldų gamybos technologija buvo neapgalvota – tik įvairiausiais būdais siekta sutvirtinti vieno sluoksnio kartoną.
Architektas Frankas Gehry pasuko kitu keliu. Pasakojama, kad aptikęs šalia savo biuro šūsnį gofruoto kartono jis sugalvojo panaudoti šį architektūriniams modeliams ir ėmė eksperimentuoti, pjaustydamas rankiniu pjūkliuku bei kišeniniu peiliuku įvairias formas ir jas klijuodamas. Taip jis sukūrė baldų gaminimo iš gofruoto kartono technologiją ir sugalvojo, kaip lakštus paversti skulptūras primenančiais baldais.
Baldų kolekciją „Easy Edges“, kuriai priklauso ir garsioji kėdė „Wiggle Side“, Frankas Gehry sukūrė 1969–1972 metais. Ją tuoj pat ėmė gaminti Šveicarijos kompanija „Vitra“. Visi kolekcijos baldai pagaminti iš 60 sluoksnių įvairiomis kryptimis suklijuoto gofruoto kartono, sutvirtinto paslėptais varžtais, o kraštai dekoruoti medienos plaušų plokšte.
„Wiggle Side“ iš karto tapo sensacija – susidomėjimą kėlė tiek neįprasta medžiaga, tiek dizaino paprastumas ir drauge ekstravagantiškumas. Banguotas kėdės siluetas tarsi nuvilnija grindų link, tad atrodo, jog konstrukcija tuoj išsitiesins, tačiau iš tikro ji labai patikima ir tvirta.
Keistas posūkis
Kėdės „Wiggle Side“ pradėtos masiškai gaminti ir sėkmingai pardavinėti. Nors vieno baldo savikaina buvo 7 doleriai, o kainavo jis 730, po trijų mėnesių Frankas Gehry nutarė nutraukti gamybą. Motyvas gana keistas: menininkas baiminosi, kad jo, kaip dizainerio, šlovė užgoš jį kaip architektą!
Vis dėlto Frankas Gehry visiems laikams baldų nepamiršo ir kartais prie jų grįžta. Kurdamas baldus į jų dizainą menininkas perkelia architektūrines idėjas. Antroji kartoninių baldų kolekcija „Experimental Edges“ pasirodė 1983 metais. Ji buvo pagrįsta klasikinių krėslų proporcijomis bei formomis, bet nestokojo ir geros dozės ironijos. Žinomiausias šios kolekcijos kūrinys – krėslas „Red Beaver“.
Kompanija „Vitra“ ir dabar gamina du kolekcijos „Easy Edges“ baldus: kėdę „Wiggle Side“ ir taburetę „Wiggle Stool“.
Šokiruoti mėgstantis architektas
Nežinia, ko neteko baldų dizaino istorija, tačiau architektūra, kuriai Frankas Gehry skyrė visas savo kūrybines jėgas, tikrai laimėjo daug. Šis menininkas laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių architektų, pakeitusių tokių miestų kaip Barselona, Niujorkas, Praha veidą. Jis yra pelnęs daugiau nei šimtą įvairiausių apdovanojimų ir net prestižiškiausią JAV architektūros premiją, jo darbams skirta daugybė straipsnių ir monografijų, o jam pačiam suteikta įvairiausių mokslinių laipsnių. 1962 metais Los Andžele Franko Gehry įsteigtas biuras tapo vienu didžiausių pasaulyje – šio amžiaus pradžioje jame dirbo 200 architektų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje išgarsėjęs menininkas projektavo prekybos centrus, muziejus, koncertų sales, išsiskiriančius futuristinėmis formomis ir tradicijų ignoravimu, šmaikščiomis idėjomis ir beprotiškais vaizdiniais. Architektas vengia klasikinių ir racionalių šablonų, dalyvauja daugelyje neformalių projektų. Netgi jo namas turtingame Los Andželo rajone pastatytas iš statybinių atliekų atrodo kaip balta varna ir kelia kaimynų nepasitenkinimą (šie net norėjo bylinėtis…).
Pirmasis pasaulinę šlovę architektui atnešęs statinys – Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanijoje). Beje, dėl netradicinės šio pastato architektūros vyko audringi protestai. Franko Gehry kūrinys yra ir garsioji Barselonos olimpinėms žaidynėms (1992 m.) skirta skulptūra „El Peix“ – 56 m ilgio ir 35 m aukščio auksaspalvė žuvis, tapusi miesto simboliu (nuo to laiko žuvų motyvas kartojasi architekto darbuose).
Gamintojo VITRA nuotraukos.
