Užuolaidos namams suteikia ne tik jaukumo, bet ir vienokį ar kitokį stilistinį atspalvį. Kaip jomis dekoruoti langus, kad interjeras atrodytų harmoningai, o drauge originaliai.
Konsultuoja architektė Asta Puolienė
Sustiprina naujumo įspūdį
Įsirengiant būstą visada siūlyčiau numatyti tegul ir nedidelį biudžetą ne tik baldams ar lėkštėms, bet ir užuolaidoms. Galima gyventi turint seną sofą ar stalą, bet užuolaidos neturėtų būti senos – kitaip nepajusite naujuose namuose šviežumo, lengvumo, nebus tikros įkurtuvių nuotaikos. Jei finansinės galimybės ribotos, galima pakabinti naujas paprastas, tarkim, lino užuolaidas. Originalu, nebrangu, skoninga. Beje, visame pasaulyje (išskyrus Lietuvą) linas mėgstamas, o mes be reikalo manome, kad jis yra per standus, lamdosi – dabar šis pluoštas derinamas su poliesteriu ir yra daug paklusnesnis.
Dengti ar dekoruoti?
Reikėtų užuolaidas įvertinti ir funkcionalumo požiūriu: ar jos turi dengti langus, ar būti tik jų dekoras. Tada kurkime vien jį ir leiskime langui „laisvai kvėpuoti“. Pakanka iš šonų ant trumpučių karnizų pakabinti audinio atraižų – gal suklostuoti įdomiai, gal parišti. Jos įrėmins langą, išbaigs jo dekorą, suteiks jaukumo – tiek visiškai pakaks. Nebūtina priklostuoti dešimtis metrų audinio – kam veltui švaistyti pinigus?
Langus dekoruoti man labai smagu paprastu audiniu (kv. m – 15–20 Lt už). Yra įvairiausių pagalbinių priemonių – juostelių, dekoratyvių įsiuvų, kraštelių, kuriuos įkomponavus pasikeičia audinio faktūra. Tai irgi kainuoja, bet nė iš tolo ne tiek, kiek metrų metrai įdomesnio audinio, be to, galima į valias fantazuoti, o prabangus audinys jau yra sukurtas kito – gražus ir nereikalaujantis papildomo darbo…
Jei stinga šviesos…
Jei kambarys tamsus, jame turėtų vyrauti šviesus koloritas, užuolaidos – būti tokios pat spalvos kaip sienos – šviesios ar net šviesesnės už jas. Tačiau nebūtina naudoti lengvą, skaidrų audinį – užuolaidos gali būti ir rimtesnės, solidesnės. Todėl siūlyčiau jas daryti dvigubas – su pamušalu, o viduje dar gali būti įsiūta flanelė. Užuolaida bus nepralaidi šviesai, nes besiskverbianti pro audinį šviesa jo atspalvį nupilkina.
Dieninių užuolaidų audinys turėtų būti kuo skaidresnis, kabinamas arčiau stiklo, kad būtų geresnis matomumas. Kai suklostote daug draperijų, šios sugeria šviesą, o jei audinys lengvo atspalvio, su piešiniu ar siuvinėtas, šviesos į kambarį patenka dar mažiau.
Daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad šviesa gerai sklinda pro kaproninį audinį. Iš tiesų jis ją sugeria. Skaidriausias audinys yra tinklinis, o nuo svetimų žvilgsnių ir jis puikiai apsaugo. Tinklelių yra visokių: ir pigesnių, ir brangesnių – labai plonyčių. Jei mažai vietos ar nesinori dengti plačių palangių, tinklelį galima ištempti ant stiklo. Tokia užuolaida atitraukiama kartu su langu, ir pakanka nedidelio gabalo audinio.
… ar erdvės
Mažose erdvėse nereikėtų kabinti per visą lango plotą užtraukiamų užuolaidų – verčiau palikti kuo daugiau judėjimo laisvės. Audinį pakaktų pakabinti iš šonų, o užtemdyti geriau naudoti ritinines užuolaidas (vadinamuosius roletus) ar romanetes, o gal net medines žaliuzes. Tada grindų plotas po langu lieka naudojamas, o tai juk irgi svarbu mažoje patalpoje.
Ką diktuoja interjero stilius
* Jei interjeras šviesus, skandinaviško stiliaus. Kai vyrauja balta spalva – tegul ir užuolaidos būna baltos, ir viskas lieka „švaru“. Laikui bėgant net nenoromis prisikrauna daiktų, atsiranda spalvų, o jei ne, galima įsigyti ryškesnį baldą ar aksesuarų. Mano nuomone, visa erdvė turėtų būti vientisa, todėl didžiąsias aplinkui esančias plokštumas reikėtų palikti monochromines, o spalvomis sužibėtų detalės (jas daug paprasčiau pakeisti, kai nusibosta). Taigi užuolaidas siūlyčiau rinktis panašaus atspalvio kaip sienos (pilkšvo, melsvo ar visiškai balto). Baltas audinys gali būti labai įspūdingas: su spaustais raštais, dekoruotas aukso siūlu ar primenantis odos imitaciją. Tik jo pasirinkimas priklauso nuo finansinių galimybių ir interjero sprendimų.
* Jei interjeras klasikinio stiliaus. Užuolaidoms reikėtų rinktis to paties kolorito audinį kaip ir tapetai – turėtų kartotis tokios pat spalvos, kurias matome ant sienų. Žinoma, siena gali būti dryžuota, užuolaidos – gėlėtos, ir atvirkščiai. Tai – klasikinis derinys, neverta nuo jo nutolti. Ir pats audinys turėtų būti kitoks, solidesnis, ne toks lengvas kaip, tarkim, skandinaviško stiliaus interjere.
* Dekoruojant langus reikėtų įvertinti, kokiame jie name: jei naujos statybos – ieškokite įdomesnių sprendimų, nes tokį poreikį diktuoja architekto idėja, langų forma ir stilistika. Langų dekoras turi prie jų prisitaikyti. Jei būstas yra senamiestyje, langas aukštas, vertikalus, denkite jį klasikiniu stiliumi: viršuje karnizas, iš šonų dvi užuolaidos. Jų audiniai gali būti modernūs, tačiau klasikinė stilistika turėtų išlikti. Žinoma, jei interjeras labai modernus, gal ir sunku jo nepaisyti, bet, mano nuomone, nereikėtų tokio „laužti“ senamiesčio būste, kur savotiška aura… Tokiu atveju verčiau įsikurti naujame name: o čia tikrai galimos naujos koncepcijos, įdomesnių faktūrų audiniai, modernios užuolaidų kabinimo sistemos.
Drapiruotės sukuria šviesos ir šešėlių žaidimą, o užuolaidoms suteikia apimties.
Drąsūs deriniai
Interjeras gali būti miksuotas (tokius labiausiai mėgstu…), kai derinami modernus ir klasikinis stiliai – pavyzdžiui, senas baldas ir šiuolaikiškas atkaltės gobelenas ar, atvirkščiai, modernus baldas ir senovinis apmušalų raštas…
Tokiu pat principu galima komponuoti užuolaidas: drobę dekoruoti aksomo juostelėmis ar įsiuvais, labai paprasta audinį papuošti rokoko stiliaus detale. Galima prie paprastų užuolaidų apačioje prisiūti kraštą iš labai prabangaus audinio, tarkim, su įaustomis gėlėmis. Arba atvirkščiai – rinktis ne klasikinio stiliaus akcentus, o iššaukiamai modernius.
Spalvinės gamos pasirinkimas – labai individualus dalykas. Šiuo metu įrengiu butą senamiestyje, kur visas sienas nudažėme rudai pilka spalva – primenančia liną, „murzina“ ir drauge solidžia. Užuolaidas pietinėje pusėje įsivaizduoju pasiūtas iš skaisčiai geltonos taftos – dirbtinio pluošto audinio, kuris labai gražiai laužia šviesą. Drobinės užuolaidos saulėje papilkėja, o tafta pradeda žibėti, ir geltona spalva tiesiog suspindi. Taigi net ir klasikinėje aplinkoje, prie tamsių sienų toks iš pirmo žvilgsnio modernus spalvų derinys gali atrodyti efektingai ir harmoningai.
Reikia galvoti iš anksto
Ką tik teko spręsti tokią problemą. Jau baigta naujo namo apdaila, yra grindys, sienos, atsigabenti seni baldai, būtų galima pradėti gyventi. Tačiau trūksta užuolaidų – o vakarinė pusė, kur saulė stipriai šviečia, nėra medžių, nes aplinka dar neapželdinta, ir stogas neužleistas, nes šiais laikais to nedaroma… Namą projektavęs architektas stengėsi, kad jo kūrinys būtų įdomus, kad iš išorės įspūdingai atrodytų. Todėl langai įstatyti dideli, vitrininiai, kampu išdėstyti… Gražu? Taip, bet dėl to tenka gerokai pasukti galvą ir dizaineriui, įrengiančiam interjerą bei dekoruojančiam langus, ir šeimininkams, nes prireikia papildomų išlaidų.
Todėl patarčiau iš anksto pasvarstyti, ar tikrai reikia daug ir didelių langų, ar užteks pinigų jei ne puošybai, tai bent funkciniams sprendimams įgyvendinti. Ir, svarbiausia, ar architektas gali pasiūlyti, kaip juos dengti. Gal tada projektuojant namus bus daugiau galvojama, kur baigti langus, kur įstatyti sąramas, kiek palikti sienos, kad būtų kaip užuolaidas kabinti. Manyčiau, kad architekto ir interjero dizainerio darbas turėtų vykti tuo pačiu metu, projektuojant būstą. Tada neprireiks papildomų išlaidų griaunant, perstatant, užsakant nestandartinių matmenų baldus – taigi sutaupysite užuolaidoms ir galėsite įsigyti brangesnių audinių…
Idėja
Užuolaidoms patarčiau susiūti du skirtingus audinius – tarkim, pagrindinį baltą, o pamušalą spalvotą. Ant papildomo bėgelio dar galima pakabinti ir trečios spalvos audinį, kuris pagal pageidavimą „išvažiuotų“ iš šono. Kai norisi žaismingumo ir gyvumo, visas spalvas galima parodyti, arba, atvirkščiai, paslėpti ir palikti tik baltą.
Nuotraukos – gamintojų ir žurnalo „Mano namai“ archyvo
