Kai 1904 metais Niujorke buvo atidarytas metro, vargu ar kas galvojo, kad jis visame pasaulyje išgarsins keramines plyteles. Taip, jei sienos fragmentas virtuvėje virš darbastalio ar dušo zona vonios kambaryje dekoruota pailgomis baltomis keraminėmis plytelėmis, kurių ilgio ir aukščio santykis 2:1, tai ne tik gražu bei madinga, bet ir yra tiesioginė nuoroda į XX amžiaus pradžios istoriją – ne bet kokią, o Amerikos metro.
Apgalvotas sprendimas
Tai, kad pasaulis išvydo (ir iki šiol kasmet mato bilijonas žmonių…) originalią plytelių apdailą XX amžiaus pradžioje atidarytoje metro stotyje Niujorke, dėkoti reikėtų menininkams George‘ui C. Heinsui ir Christopheriui Grantui LaFarge, pakviestiems dekoruoti Amerikoje pradėtų statyti metro stočių. Jie buvo madingi ir žymūs to meto vitražo meistrai, įgyvendinę rimtus projektus Niujorko Šv. Jono katedroje ir kituose objektuose. Tai jiems kilo mintis sienų apdailai ir dekorui naudoti ne įprastas kvadratines, o stačiakampes 3 x 6 colių (7,62 x 15,24 cm) dydžio plyteles. Idėja nebuvo atsitiktinė, ją lėmusios priežastys išties svarios. Visų pirma, menininkai buvo atsakingi ne tik už sienų apdailą: jie metro stotims sukūrė spalvingų mozaikų su stočių pavadinimais ir krypčių nuorodomis, tad baltas fonas idealiai su jomis derėjo.
Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad, kaip tvirtina dizaino istorikai, to meto visuomenė buvo apsėsta švaros manijos, o vienas keraminių plytelių privalumų tas, kad į jas neįsigeria dėmės ir labai lengva valyti. Dabar tai skamba šiek tiek ironiškai, mums sunku įsivaizduoti, kad metro stotys galėtų būti švaros etalonas, tačiau XX amžiaus pradžios niujorkiečiams požeminis transportas buvo neįtikėtinas ir kvapą gniaužiantis inžinerijos stebuklas. Spindinčios baltos plytelės sustiprino šią iliuziją. Dar blizgios plytelės buvo ne tik praktiškos, bet ir funkcionalios, jos atspindėjo šviesą, o tai – didžiulis privalumas, suteikiantis daugiau šviesos ir gyvybės požeminiams statiniams. Be to, klasikinė plytų forma tiko didelių erdvių apdailai.
Taip metro stotys tapo dizainerių įkvėpimo šaltiniu, o universalus, ilgaamžis ir praktiškas metro stiliaus plytelių dizainas paplito visame pasaulyje – ne tik Londono ar Paryžiaus metro stotyse, bet ir namų interjeruose.
Universalumas triumfuoja
Debiutavusios metro stotyse plytelės paplito ten, kur reikėjo sukurti tobulos švaros įspūdį, nes simbolizavo higienos kultą. Elegantiškas ir paprastas jų dizainas Amerikoje greitai tapo madingas prieškario vonios kambariuose ir virtuvėse (ir mėsos parduotuvėse…). (Beje, mozaikos šioje šalyje taip pat išpopuliarėjo dėl metro stočių dekoro įtakos.) Stačiakampių, baltų ir blizgių plytelių estetinės savybės išskirtinai universalios, tad jos dera interjere nepriklausomai nuo jo stiliaus – tiek tradicinio, tiek modernaus. Koks įspūdis bus pasiektas, lemia interjero kontekstas. O ir urbanistinė plytelių prigimtis turėjo įtakos jų neblėstančiam populiarumui. Tad nieko keista, kad praėjus geram šimtui metų metro stiliaus plytelės – dabar jau tikras vintažas – išpopuliarėjo XXI amžiuje: šiandien garsūs gamintojai tvirtina, kad pastarąjį dešimtmetį jos yra sėkmingiausiai parduodamos plytelės, ir net nesiryžta vadinti to tendencija, mat tendencija – laikinas reiškinys…
Nebūtina praeities vaikytis paraidžiui
Siekiantiems autentiškumo visada galima rinktis tradicinio plytos formato blizgias, šilto gelsvai balto atspalvio plyteles. Tačiau net ir „amžina klasika“ keičiasi…
Spalva. Baltos plytelės – puikus būdas suteikti interjerui vintažinį prieskonį. Ir ne tik jį. Baltų ar šviesaus atspalvio plytelių sienų apdaila sukuria šviesios erdvės įspūdį. Tai itin praktiškas sprendimas, jei kambaryje trūksta dienos šviesos, todėl baltos plytelės tokios populiarios vonios kambariuose – juk juose dažnai nebūna langų. Baltas plytelių spindesys gražiai atrodo ir šalia tamsios medienos, atspindi šviesą ir atsveria tamsią spalvą. Žinoma, dabar yra begalė ir kitų atspalvių, iš kurių galima rinktis tinkamiausią. Jei blizgesys neįkvepia, galbūt verta atkreipti dėmesį į matinį paviršių. Ir kardinaliai kontrastingos juodos spalvos plytelės atrodo labai efektingai.
Apdaila. Plytelių komponavimo ornamentas išryškėja pasirinkus kontrastingos spalvos glaistą: pilką – baltoms plytelėms, baltą – juodoms. Šį būdą naudojo ir George‘as C. Heinsas bei Christopheris Grantas LaFarge metro stotyse. Monochrominei erdvei tai suteikia savotiško gilumo ir tikslingumo, o plokštumos tampa dominuojančiu interjero akcentu.
Medžiagos. Dabar gaminamos ne tik keraminės, bet stiklo plytelės. Stiklas atrodo šiuolaikiškiau ir elegantiškiau nei keramika. Jis tinka, kai interjerui siekiama suteikti daugiau atspalvių ir atspindžių, taigi – žaismingumo. Kai kurių stiklo plytelių spalva vienoda, kitos subtiliai įvairiaspalvės, gali būti permatomos su baltos spalvos pagrindu – šviesios lyg perlamutras. Stiklas geras tuo, kad yra patvarus, tvirtas, tinka ten, kur tykšta vanduo, – šalia plautuvės ar dušo kabinoje. Metro stiliaus plytelės gaminamos ir iš marmuro, šis interjere sustiprina prabangos ir elegantiškumo įspūdį. Kiekviena marmuro plytelė yra unikali, paženklinta vis kitokiu raštu – tik natūralus akmuo gali būti toks žavus.
Kitokia forma. Plytelių ilgio ir aukščio santykis taip pat linkęs šiek tiek nukrypti nuo tradicijos. Pailgintos metro stiliaus plytelės – subtilus ir unikalus fonas šiuolaikiškose erdvėse, nes dera su žemų, horizontaliai „ištemptų“ baldų siluetais. O ir kvadratinės plytelės gali imituoti metro plytelių raštą.
Nuožulnios briaunos. Apdailai dažnai naudojamos plytelės nuožulniomis briaunomis – ypač jei jaučiama nostalgija Paryžiui, nes šio miesto metro stotyse galima tokių pamatyti. Kartais jos vadinamos 3D plytelėmis, nes sukuria trimačio vaizdo iliuziją. Šį efektą sustiprina apšvietimas ir šešėliai, krentantys dėl nuožulnių kampų.
Saviraiškos galimybės. Dalis neblėstančio metro stiliaus plytelių žavesio susijusi su švariu ir todėl šiuolaikišku dizainu, o kita dalis – su galimybe komponuoti įvairius raštus, suteikiančius interjerui intrigos, žaismingumo ar elegantiškumo. Klasikinis laiptelių ornamentas yra ritmiškas ir lakoniškas. Horizontalus plytelių išdėstymas suteikia vizualaus pločio siaurai erdvei, vertikalus – aukščio (kartais tai labai praverčia dekoruojant sieną tarp pakabinamų ir pastatomų virtuvės spintelių), o eglutės raštas primena mozaiką, ypač jei išryškinamas kontrastingos spalvos glaistu.