53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Lietuvių dizaino legendos J. Prapuolenio fenomenas

Lietuvių dizaino legendos J. Prapuolenio fenomenas

J. Prapuolenio legenda intriguoja ir masina. Tai – žmogus, ne tik plačiai garsinęs Lietuvą, bet ir sugebėjęs modernioms baldų formoms įkvėpti lietuviškos dvasios.

Daugelis Vakarų Europos valstybių didžiuojasi sena bei turtinga vietos taikomosios dailės istorija, moderniomis XX a. pradžios ir vidurio baldininkystės kryptimis. Mes, lietuviai, taip pat turime kuo didžiuotis, nes taikomoji dailė šimtmečiais klestėjo ir mūsų krašte. Sumanę paieškoti lietuvių dizaino tradicijų, aptiktume ne vieną talentingą ir savitą kūrėją.

Bene ryškiausias jų – Jonas Prapuolenis (1900–1980), kūręs prieškario nepriklausomoje Lietuvoje ir po Antrojo pasaulinio karo. Būsimasis dailininkas, gimęs mažažemių valstiečių šeimoje, polinkį į meną paveldėjo iš tėvų (tėvas buvo dailidė, mama – audėja).

E.Kurausko nuotr.

Dar vaikystėje iš karklų jis pindavo įvairiaspalves kraiteles, iš beržo ar klevo drožinėdavo šaukštus, druskines, kultuves, lazdas. Po studijų Kauno meno mokykloje savo žinias J. Prapuolenis gausino Paryžiuje.

Dailininkas kūrė įvairiausių funkcijų baldus ir interjerus. Jo baldų komplektai, dar kūrėjui gyvam esant, buvo laikomi moderniais, naujoviškais. Jų konstrukcija savo forma, puošyba turi ir ryškų nacionalinį atspalvį. J. Prapuolenio kūryba ne kartą buvo pagerbta svariais tarptautiniais apdovanojimais.

E.Kurausko nuotr.

Art deco – tautinis stilius

XX a. pradžia – daugelio šiuolaikinių Europos valstybių kūrimosi, nacionalinio savitumo įtvirtinimo metas. J. Prapuolenio kūryba labiausiai siejama su tuo metu pasaulyje suklestėjusia art deco stilistika.

Šio stiliaus baldams ir interjerams būdingos griežtos geometrinės formos, neretai – ekspresyvios, dinamiškos kompozicijos – žaibų, strėlių, trikampių, zigzagų, rombų, augalų motyvai, egzotiškų gyvūnų kailio ar odos raštai, lakuoti paviršiai, gausi puošyba.

Art deco meistrai pabrėždavo baldo konstrukciją, mėgdavo neįprastas lenktas formas. Šis stilius, klestėjimo pradžioje buvęs labai prabangus, ilgainiui tapo masinis ir demokratiškas. Art deco stilistikoje gausu ir tautinių motyvų.

Lietuvių liaudies meno atgarsiai J. Prapuolenio kūryboje taip pat išryškėjo būtent art deco fone. Tautinių vertybių svarbą liudija ne tik dailininko kūryba, bet ir jo užrašai. Pavyzdžiui, J. Prapuolenis yra kritikavęs garsų Šiaulių grafiką Gerardą Bagdonavičių, kūrusį baldus Kauno karininkų ramovei.

Kolegos projektus J. Prapuolenis apibūdino kaip neturinčius „jokio lietuviško charakterio – kaip formoj, taip ir motyvuose, ir jokio ryšio su mūsų baldais – nei su praeitimi, nei su dabartimi“.

E.Kurausko nuotr.

Tarptautinis pripažinimas

Iš viso J. Prapuolenis sukūrė apie 120 įvairios paskirties baldų komplektų. Iki Antrojo pasaulinio karo garsiojo dailininko sukurti baldai – gana masyvūs, griežtų tiesių linijų arba apvalėjančių siluetų, gausiai išpuošti. Jiems dekoruoti naudotos kiaurapjūvės bei kitų technikų ornamentų kompozicijos, figūrinės intarsijos, kaulo rago, perlamutro inkrustacijos.

Kaip tik tuo metu lietuvių dailininką pastebėjo ir pasaulinė publika. 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje už lietuviškų svetainės baldų komplektą J. Prapuolenis gavo aukso medalį, o už parketą ir kitus medžio dirbinius – sidabro medalį.

E.Kurausko nuotr.

Po metų tarptautinėje amatų parodoje Berlyne už valgomojo baldų komplektą J. Prapuolenis apdovanotas specialiu amato medaliu ir diplomu.

Ilgainiui J. Prapuolenio darbuose monumentalumas užleido vietą grakštiems siluetams, grynos ir iškalbingos formos paieškoms. Dailininkas glaudžiai bendradarbiavo su tekstilininkais, keramikais, skulptoriais, grafikais. Interjero charakterį jis kurdavo kompleksiškai, derindamas baldų formas su apmušalais, kilimais ir t. t.

Edgaro Kurausko, „Namas ir aš“ archyvo fotografijos

Mano išsaugoti straipsniai