Gėlėtą raštą įsileisti į namus nedrąsu ne tik mums, net ir gamintojai kartais būna įtariai nusiteikę jų atžvilgiu. Vieno žinomiausių raštų pasaulyje – „Unikko“ – istorija (o gal legenda) išskirtinė, nes atsirado jis todėl, kad tekstilę gaminančios kompanijos savininkė liepė dizaineriams nekurti gėlėtų raštų. Bet gerai, kad ne visi kūrėjai nori paklusti nurodymams…
Taip atsirado „Unikko“
1951 metais Suomijoje įsigijusi tekstilės kompaniją (dabartinę „Marimekko“) Armi Ratia siekė, kad tekstilės raštai būtų ryškūs ir išskirtinai modernūs. Ji viešai ir kategoriškai pareiškė, kad gėlėtų audinių niekada negamins ir uždraudė kompanijos dizaineriams naudoti floristinius motyvus. Pasak vienos versijos, taip nusprendė, nes laikė juos pernelyg senamadiškais ir labai moteriškais, pasak kitos, dėl to, jog tikros gėlės tokios nuostabios, kad negali būti naudojamos kaip motyvas. Šiam reikalavimui pasipriešino viena ryškiausių kompanijai dirbusių dizainerių Maija Isola, pasiryžusi įrodyti, kad bosė neteisi, ir 1964 metais sukūrė aštuonių gėlėtų raštų („Unikko“ buvo vienas jų) seriją. Raštai pasirodė tokie išskirtiniai, kad Armi Ratia pamiršo savo nuostatą, įvertino dizaino grafiškumą bei novatoriškumą ir iš karto įtraukė juos į „Marimekko“ kolekciją. Taip atsirado „Unikko“ (suomių kalba pavadinimas reiškia „aguona“).
Sukurtas pačiu laiku
Kartą pamačius šį raštą sunku pamiršti – tokia žavi yra minimalistinė jo geometrija, apskaičiuotas natūralumas ir spalvų sprogimas. Netaisyklingos formos aguonų žiedlapiai, sodri rožinė, skaisčiai raudona ir juoda spalvos baltame fone tiksliai atspindėjo radikalią to laikmečio – XX amžiaus septintojo dešimtmečio – nuotaiką: didėjantį optimizmą Europai atsigavus po pokario vargų, įsibėgėjantį hipių – gėlių vaikų – judėjimą ir pagreitį įgaunančią vadinamąją „flower power“ erą.
Vizitinė kortelė
Maija Isola (1927–2001) – žymi Suomijos tekstilės raštų dizainerė. Jos kūriniai eksponuoti garsiausiuose pasaulio muziejuose. Dizainerė kompanijai „Marimekko“ kasmet sukurdavo 8–10 raštų dizainus (iš viso apie 500) ir geriausiai žinomas yra „Unikko“. Beje, menininkės duktė ir anūkė taip pat dirba dizainerėmis toje pačioje kompanijoje.
Kaip išgarsėjama…
Nors „Unikko“ raštas buvo populiarus, tačiau sėkmingai parduoti tekstilės nesisekė, nes niekas nežinojo, kaip tokias drąsias gėles derinti… Tik kai iš audinio pasiūtos paprastučio dizaino suknelės buvo pademonstruotos madų šou, minia jas išgraibstė tiesiog nuvilkusi nuo manekenių. O kai Jackie Kennedy nusipirko septynias „aguonines“ sukneles ir su viena jų pozavo žurnalo viršeliui, prasidėjo tikras bumas…
Vis dar žaismingas ir jaunatviškas
Nesenstantys raštai nėra itin dažnas reiškinys, tačiau „Unikko“ – išimtis, atšventusi pusšimčio metų jubiliejų. Radikaliai paprastos, dramatiškai išdidintos asimetriškos Maijso Isolos aguonos buvo tik raudonos ir mėlynos, dabar kuriamos kolekcijos papildomos naujomis spalvomis. Ir atrodo vis taip pat efektingai – tiek „rūgščiai“ žalios ir skaisčiai raudonos, tiek juodos ir baltos spalvų.
Iš pradžių tai buvo tik tekstilės raštas, dabar jis puošia ne tik sukneles, skėčius, rankines, bet ir patalynę, pagalvėles, indus, padėklus. Ir netgi tramvajaus vagoną ar „Finnair“ lėktuvo fiuzeliažą.
Dizaineriai kartais juokauja, kad iki skausmo pažįstamos aguonos jau turėjo pabosti, kai kasdien matomos ant lietaus batų ir „iPhone“ dėklų, krepšių ir puodelių, bet taip nenutiko. „Unikko“ turi kažką nepakartojamai patrauklaus – ir visai nebūtina įvardyti tai žodžiais…
