Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo.
Lietuviai namuose jaučiasi geriausiai
IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams namai yra viena svarbiausių erdvių gyvenime. Du trečdaliai respondentų ją apibūdina kaip ramybės uostą, beveik tiek pat – kaip vietą, kurioje jaučiasi geriausiai.
Tuo tarpu pasaulyje ryškėja priešinga tendencija – per pastaruosius metus 70 proc. ūgtelėjo respondentų, teigiančių, kad jų gyvenamoji vieta nėra namai. Namais tarptautinio tyrimo dalyviai pradeda įvardinti erdves ir vietas, kuriose tiesiog jaučiasi saugūs ir priklausą. Ir nors tokių respondentų kol kas yra tik 29 proc., tačiau jų skaičius sparčiai auga.
„Lietuvoje tik 21 proc. respondentų teigia, kad namai jiems tiesiog vieta pernakvoti. Tyrimas rodo, kad mums namai – tai erdvė, kurioje vyksta gyvenimas: čia mėgstame pasikviesti svečius (41 proc. respondentų), geriau perkame daiktus namams, negu dar vieną batų porą (37 proc.)“, – sako Kristina Mažeikytė, IKEA Rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
Rezultatų pristatyme dalyvavę redaktorė Jurga Baltrukonytė ir fotografas, dailininkas Algis Kriščiūnas pripažino, kad jų gyvenimo būdas labiau atitinka globaliai vyraujantį požiūrį į namus, nei Lietuvoje pastebimas tendencijas.
„Šiuo metu namais vadiname tris skirtingas vietas – Kanarų salas, Vilnių ir savo pirmuosius – „atsiminimų“ – namus. Vienintelių, pačių tikriausių namų tiesiog neturime. Šį jausmą kuria aplink esantys žmonės, o ne fizinis būstas. Kur esame kartu – ten ir jaučiamės kaip namuose. Tiesa, fiziniai namai mums irgi svarbūs: ten keliauja mūsų knygos, mielos senienos, vyksta gyvenimas“, – teigia pora.
Trečdalis norėtų gyventi su mažiau daiktų
Nors lietuviai kalba apie namus kaip ramybės uostą, tačiau tyrimas rodo, kad esame ir viena dažniausiai namuose diskutuojančių tautų. Net 7 iš 10 lietuvių ir latvių namuose pasiginčija su namiškiais. Pagrindinės nesutarimų priežastys – ne vietoje padėti asmeniniai daiktai (46 proc.), nesutarimai dėl daiktų, kuriuos reikėtų išmesti (32 proc.) ir asmeninės erdvės trūkumas (27 proc.). Remiantis pasaulinio tyrimo rezultatais, mažiausiai namuose diskutuoja danai bei japonai – tik 3 iš 10, tačiau nesutarimų priežastys panašios visame pasaulyje.
„Įvardindami nesutarimų priežastis, respondentai labai aiškiai nurodo ir kas padeda problemas išspręsti. Įvardindami stresą dėl per daug daiktų, lietuviai iš karto pasako, kad bandydami tai spręsti jie dukart pagalvoja prieš įsigydami kokį nors naują daiktą, taip pat teigia, kad sumažinę daiktų kiekį jaučiasi geriau. Net, jei 35 proc. apklaustųjų norėtų gebėti gyventi su mažiau daiktų, 44 proc. pripažįsta vis dėl to nesugebantys jų išmesti“, – sako K. Mažeikytė.
Nedrįsta prašyti asmeninės erdvės
Tyrimo rezultatų pristatyme dalyvavusi psichologė Irma Skruibienė teigia, kad namuose žmogui itin svarbi jo asmeninė erdvė. Tai pagrindžia ir respondentų atsakymai – 7 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad asmeninė erdvė jiems suteikia ramybę, 6 iš 10 teigia, kad ji užtikrina pasitenkinimo jausmą. Visgi, tyrimo rezultatai parodo, kad prašydami asmeninės erdvės patogiai jaučiasi tik ketvirtadalis lietuvių. Tuo metu pasaulyje beveik 60 proc. respondentų sako, jog moka apibrėžti savo asmeninę erdvę namie.
Psichologė ragina drąsiau pasakyti apie asmeninės erdvės poreikį.
„Esame linkę manyti, kad paprašę daugiau erdvės sau, sukursime bendrauti vengiančio žmogaus įspūdį, tačiau išties šis poreikis – natūralus ir svarbus darniems santykiams. Jei vengiame jį patenkinti, po truputėlį besikaupianti įtampa gali virsti nesutarimais ir ginčais, kylančiais dėl nereikšmingų smulkmenų“, – teigia namų psichologijos specialistė.
Namuose nerandantiems asmeninės erdvės I. Skruibienė pataria atidžiau pažvelgti į savo poreikius ir būdus juos iškomunikuoti. Anot psichologės, dažnai šias erdves turime išsirinkę pasąmoningai, tiesiog šeimos nariams garsiai apie jas nepranešame.
Tam nebūtina visa kambario erdvė – pakanka baldo ar konkretaus namų kampelio. Kaip rodo tyrimo duomenys, daugiau nei ketvirtadaliui (27 proc.) lietuvių svarbiausia asmeninė erdvė yra sava lovos pusė, nedaug savo svarba nusileidžia ir darbo stalas (24 proc.), į antrą planą nustumdami lentynas spintose, vietą ant sofos ar prie valgomojo stalo.
