„Marius“ – tai unikalus norvegiškas ornamentas, simbolizuojantis Norvegijos dizainą. Taip, raštuotas megztinis tapo kultiniu dizaino objektu ir pirmąja asociacija su žiemos šventėmis, yra žinomas visame pasaulyje ir netgi apsaugotas autorinėmis teisėmis.
Priešistorė yra tokia
Norvegijoje mezgimas nuo seno buvo labai populiarus (atšiauri gamta vertė žmones prie jos taikytis…), manoma, kad pirmieji ornamentai sukurti jau XIX amžiuje. Istorine raštų gimtine laikomas Setesdal slėnis, tad pirmieji geometrinių motyvų raštai ir pavadinti šios vietovės vardu. Vėliau pavadinimus gavo ir kiti ornamentai, juos vienijo žiemiška tematika: elniai ir eglutės, snaigės ir žvaigždės, o įrėmino geometrinės figūros: kryželiai, rombai, zigzagai. Jų variacijų – didžiulė daugybė, tačiau visi jie buvo žinomi labai lokaliai. Pirmą kartą megztinis su snaigėmis ir elniais įsibrovė į pasaulinę madą pasirodžius kultiniam Holivudo miuziklui „Sun Valley Serenade“ (1941) – juo vilkėjo aktorius Johnas Payneʼas. Megztinis tapo neatsiejama džiazu ir mados tendencijomis besižavinčių jaunuolių aprangos dalimi. Beje, moteriški megztiniai su elniais buvo sukurti gerokai vėliau.
„Marių“ išgarsino kino menas
Vis dėlto grįžkime prie paties žinomiausio ornamento, pavadinto „Marius“. Žmogus, kurio vardą gavo šis raštas – norvegas Marius Eriksenas – buvo Antrojo pasaulinio karo lakūnas (beje, patekęs į nelaisvę ir porą metų praleidęs koncentracijos stovykloje). Po karo grįžęs į tėvynę jis išgarsėjo kaip kalnų slidininkas ir tapo Norvegijos čempionu, o šeštajame dešimtmetyje pradėjo filmuotis ir suvaidino slidinėjimo instruktorių – vyrišką šiuolaikinį vikingą – filme „Troll I ord“ (1954). Turbūt nesunku atspėti, kad filme jis vilkėjo raštuotu megztiniu, kuris, idėjiškai vertinant, tapo nacionaline vertybe, o žiūrint pragmatiškiau, iki šiol yra dažniausiai perkamas į Norvegiją atvykstančių turistų suvenyras.
Žinomos dvi skirtingos versijos, kas iš tiesų 1953 metais sukūrė raštuotą megztinį „Marius“. Pasak vienos jų, tai buvo dizainerė Unn Søiland. Beje, 2002 metais ji gavo apdovanojimą „King’s Medal of Merit“ už viso gyvenimo pastangas garsinti pasaulyje Norvegijos mezgimo ir tekstilės dizainą. Pasak kitos versijos, megztinio autorystė priklauso Mariaus mamai Bitten Eriksen, kuri dirbo mezgimo įmonėje, o sūnus ten uždarbiavo kaip fotomodelis ir dėvėjo jos megztą drabužį. Jį sukurti įkvėpė tradicinis „Setesdal“ ornamentas, tik paprastai juo būdavo išmargintas visas mezginys, o megztinio „Marius“ raštuotas viršutinis trečdalis. O svarbiausia – ne tik šiek tiek pakeistas rašto motyvas, bet ir spalvos, jos atkartoja nacionalinę Norvegijos vėliavą: pagrindas yra mėlynos, raštai baltos, o apdaila raudonos spalvos. Tai pokario Norvegijoje ir sukėlė entuziastingą furorą.
Daug daug jaukumo ir šilumos
Nors buvo nesutarimų dėl autorystės, jie išspręsti, o „Marius“, kaip ir daugelis Norvegijos dizainerių sukurtų megztinių, yra apsaugotas autorinėmis teisėmis: savo reikmėms naudoti ornamento niekas netrukdo, tačiau jį tiražuoti ir parduoti galima tik gavus kompanijos – dizaino savininkės sutikimą.
Tapę klasika kultiniai dizaino objektai įgauna solidžią materialinę vertę – taip ir turi būti. Todėl labai smagu, jei tai, kas pasaulyje pripažinta dizaino klasika, patys galime nesunkiai atkurti – paėmę į rankas virbalus. Kita vertus, net truputį pavydu ir gaila, kad mūsų tautiniai ornamentai dažniausiai puošia tik lovatieses, ramiai besiilsinčias sodybų spintose. Jei savo metu garsios lietuviškų filmų žvaigždės dažniau būtų dėvėję megztinius (kiek daug neįtikėtinai gražių Lietuvoje tada buvo numezgama…), gal šiandien ir apie juos rašytume kaip apie dizaino klasiką.
Nuo šeštojo dešimtmečio „Marius“ patyrė pakilimų ir nuopuolių. Kurį laiką pabuvęs užmaršty, šį dešimtmetį jis vėl prisimintas: norvegišką raštą naudoja garsiausi pasaulio mados namai, ir ne vien megztiniams, bet batams, paltams, šaliams… Neatsilieka ir interjero aksesuarų kūrėjai: „Marius“ ar įvairios jo interpretacijos dabar labai dažni namų dekore, puošia pledus ir pagalvėles, rankšluosčius ir kilimėlius, keksiukų formeles ir puodelius, termosus ir žvakes. Tiek „Mariaus“, tiek kitų norvegiškų ornamentų ar jų variacijų populiarumas nėra atsitiktinis. Jie labai mieli, jaukūs, taikūs. Gal ne vien todėl, kad primena gražiausias metų šventės, bet ir dėl to, jog snaigės, eglutės ir šiaurės pašvaistė – ne kas kita, kaip apsaugą suteikiantys simboliai, skirti šeimininkui atnešti gerovę, keliantys asociacijų su šviesa, gerumu, džiaugsmu ir pertekliumi…
