Tinkamiausias laikas įžvelgti šiokius tokius šių metų baldų ir interjero dizaino tendencijų kontūrus – būtent dabar. Kodėl? Nes per pirmąjį pusmetį skirtinguose Europos miestuose jau įvyko svarbiausios baldų parodos, kuriose žinomiausios baldų kompanijos ir dizaineriai pristatė savo naujienas. Kelno ir Stokholmo parodas galima laikyti elegantiškomis gero skonio vakarienėmis, kuriose patiekiama įdomių dizaino patiekalų, tačiau vis tiek labiau dominuoja Benelukso ir Skandinavijos šalims būdinga stilistika.
O štai Milano baldų parodą „iSaloni“ ir tuo pačiu metu vykstančius Milano dizaino savaitės renginius galima vadinti tikra dizaino puota, po kurios daugelis jaučiasi dizaino tiesiog persivalgę… Nieko keisto, jog sotumo jausmas turi ir šalutinį poveikį. Po Milano vieni užsiima naujojo minimalizmo paieškoms. Kiti bando atsakyti į hamletišką klausimą „Ąžuolas vėl madingas ar ne?“. O treti tiesiog nusprendžia, jog nieko naujo Milane nepamatė, nes „dabar visi kuria kaip Patricia Urquiola“. Tačiau baldų gamintojams, dizaineriams, dizaino specialistams labiau rūpi suprasti, kas šiuolaikiniam vartotojui šiandien reiškia namai, kokie jie turi būti. Juk kokiuose namuose gyvename ar svajojame gyventi, tokių baldų mums ir reikės.
Namai be ribų
Dizaino specialistai šiemet ypatingą dėmesį skyrė būsto funkcinio universalumo paieškoms. Ir šis šiuolaikiškas požiūris nepriklauso nuo pasirinkto interjero stiliaus ir būsto dydžio. Šiandien namai turėtų būti vieta, kur patogu daryti viską. Ne tik būti, bet ir kurti. Ne tik kurti, bet ir dirbti. Ne tik dirbti, bet ir bendrauti. Ne tik bendrauti, bet ir ruošti maistą. Ne tik ruošti maistą, bet ir būti… Universalaus būsto formulėje būsto plotas nebūtinai yra svarbiausias elementas. Manantiems, jog tik nuo kvadratų skaičiaus priklauso būsto patogumas, galima perfrazuotą garsųjį O. Benderio klausimą Kisai Vorobjaninovui: „Kam jums didelis plotas? Juk jūs neturite fantazijos…“
Funkcinio universalumo paieškos pastaraisiais metais išpopuliarino ir išplėtojo taip vadinamas „vieno kambario“ interjero koncepcijas. Ribos tarp atskirų namų zonų kūrybiškai perbraižomos, jos menamos arba apskritai nutrinamos. Erdvės su konkrečiomis funkcijomis, pagal kurias jos būtų labai aiškiai identifikuojamos, pamažu nyksta, viena su kita persilieja. Šis procesas ypač ryškus ten, kur namuose praleidžiame daugiausia laiko ir verda pagrindinis gyvenimas – svetainėje, valgomajame ir virtuvėje. Bet šios tendencijos daro vis didesnę įtaką ir privačioms zonoms – miegamajam ar vonios kambariui. Griežtos ribos taip pat trinamos ne tik tarp atskirų namų zonų, bet ir interjero bei eksterjero.
Tokiame būste baldai, o ne sienos tampa savotiškais atskirų namų zonų riboženkliais. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl baldų įtaka tik auga, jie universalėja įgydami naujų papildomų funkcijų, kurių iš jų anksčiau niekas nesitikėjo. Kita vertus, dizaino specialistai pabrėžia, jog dėl to šiuolaikiniams baldams svarbu suteikti ir papildomų pridėtinių verčių, kurios tik dar labiau padidina baldų įtaką interjere. Tai ir gamybai panaudotos medžiagos, preziciška apdirbimo kokybė, dizaino sprendimai ar unikali baldo istorija (kad nebūtų vien tik teoriniai išvedžiojimai, vieną konkretų pavyzdį palikome pabaigai). Taip sofa namuose tarsi pakeičia darbo stalą į elektroninius laiškus iš savo planšetės atsakinėjančiam darboholikui, valgomasis stalas ne tik vakarienei suburia šeimos narius, bet ir gali virsti skulptūrišku objektu; savo išskirtinę vietą namuose atranda kavos staliukas iš Bauhauso epochos, net jei ant jo bus padėta tik knyga, o lauko baldai yra tokie elegantiški, stilingi ir patogūs, jog žiemoja ne sandėliuke, bet svetainėje.
Kam išties skirta sofa ir lova?
Minkšti baldai ir toliau rūpinasi nuo viršvalandžių ir streso pervargusio šiuolaikinio žmogaus laisvalaikiu ir poilsiu. Sofas ir toliau pirmiausia vertinamos pagal patogumą ir sėdėjimo komfortą, bet čia nieko naujo ir to jau nepakanka. Minkštų baldų gamintojai pasitelkę garsiausius pasaulio dizainerius kuria ir gamina tikras minkštų baldų sistemas, kurioms tradiciniai apibūdinimai nelabai tinka. Jos užima nemažai vietos, bet įsitaisius ant tokių baldų patogu daryti praktiškai viską – leisti laisvalaikį, bendrauti su šeimos nariais ar svečiais. Netgi dirbti. Šiandien šiuolaikinį darboholiką, gerokai po vidurnakčio vis dar atsakinėjantį į elektroninius laiškus, lengviau įsivaizduoti drybsantį ant tokios sofos savo namuose, o ne palinkusį prie darbo stalo stikliniame biurų akvariume. Tokią aktyvaus, o tuo pačiu – universalaus laisvalaikio koncepciją tiksliai iliustruoja garsios austrų dizaino studija EOOS minkštų baldų sistema „Grand Suite“ kompanijai „Walter Knoll“. Šią dizaino studiją paminėjau neatsitiktinai. Tai pačiai kompanijai dizaineriai šiemet sukūrė ir lovos modelį „Jaan“.
Dizainerių pasiūlymas panašią aktyvaus poilsio koncepciją perkelti į lovas atrodo šiek tiek netikėtas. Dizaineriai prie šio baldo komponuoja pristumiamus stalelius, spinteles, suolelius laužydami tradicinį supratimą apie miegamąjį ir ką jame turėtume veikti. Galiausiai kodėl lova būtinai turi stovėti priglausta prie sienos? Ją galima statyti ir kambario viduryje, atsukti į langą, jei pro jį atsiveria įkvepianti panorama.
Apie tendencijas paklauskite stalo…
Be stalo taip pat sunku įsivaizduoti šiuolaikinius namus. Rodos, būtų sunku rasti labiau nuspėjamą baldą, kita vertus, jo tipologinė įvairovė atskleidžia tam tikras baldų dizaino sroves. Valgomasis stalas laikomas namų epicentru, tačiau dažnai pamirštama, jog jis nebūtinai turi atrodyti nuobodžiai. Netgi atvirkščiai – gali tapti akį traukiančiu pasigėrėjimo objektu, tikru meno kūriniu. Dizainerio Wolfgango C.R. Mezgerio valgomasis stalas „Seito“ prikausto žvilgsnį savo elegantiška kvarco stalviršio forma ir skulptūriška riešutmedžio kojų konstrukcija. O dizainerio Victoro Carrasco stalas „Maartem“, kurį gamina kompanija „Viccarbe“ – tikra priešingybė „Seito“. Stalas atrodo apgaulingai paprastas, demokratiško ir neįpareigojančio dizaino, tačiau pagrindinis privalumas slypi specialiame kojų mazge, kuris leidžia greitai ir paprastai nuimti ar prie stalviršio pritvirtinti kojas. Galima žavėtis skulptūrišku baldu, bet iš pirmo žvilgsnio paprastas ir minimalistinis „Maartem“ turi savo pranašumų.
Kokias tendencijas pranašauja kavos staliukas?
Na, gerai, bet apie kokias „papildomas vertes“ užsiminiau šio teksto pradžioje, juk iš jų ir galima spręsti, kas šiemet madinga? Joms iliustruoti puikiai tiktų koks nors neįmantrus baldas, pavyzdžiui… kavos staliukas. Viena, vertus, tai baldas, kuris svetainės kompozicijai suteikia išbaigtumo, jo buvimas interjere malonus ir neįpareigojantis, kita vertus, be šio baldo daugelis tikrai įsivaizduoja patogų gyvenimą. Vokiečių „ClassiCon“ siūlo įvairių baldų, taip pat ir kavos staliukų. Ši kompanija bendradarbiauja su šiuolaikiniais dizaineriais, bet kartu į serijinę gamybą gražino nemažai modernaus dizaino ikonomis laikomų baldų. Pavyzdžiui, 2013 metais sukurtas Sebastiano Herknerio kavos staliukas „Bell Table“ ir vienos žinomiausių trečiojo dešimtmečio dizainerių Eileen Gray 1927 metų „E1027”. Dėl objektyvumo paminėkime ir Nyderlandų kompanijos „Montis“ kavos staliuką „Tor“ (dizainas – „Lambie& Van Hengel”). Visus tris vienija aukščiausia kokybė, tačiau sustačius juos šalia vienas kito staiga supranti, jog net toks iš pirmo žvilgsnio nuspėjamas baldas kaip kavos staliukas gali panardinti į gilias diskusijas apie tai, kuris geresnis ir kodėl. „Bell Table“ atrodo tarsi elegantiškas dabita. Staliuko pagrindas gaminamas iš stiklo naudojant tradicinę pūtimo technologiją, o stalviršis papildomai sustiprintas metalo konstrukcija. „E1027“ gaminamas iš chromuoto vamzdelinio plieno, taip pat turi stiklinį stalviršį, tačiau šalia dabitiško „Bell Table“ atrodo gana kukliai.
Bet… „E1027” advokatu galėtu būti italų dizaineris Gabriele Pezzini. Kai per parodą „iSaloni“ jo paklausė, kodėl modernaus dizaino ikonos, sukurtos prieš daugiau kaip pusę amžiaus, tokios madingos ir vėl masiškai grįžta į serijinę gamybą, atsakė: „Šiandien sukuriama tūkstančiai naujų produktų. Panašu, jog daugeliui iš jų trūksta aiškios idėjos, todėl mums reikia atsigręžti atgal ir iš naujo atrasti baldus, kurie padarė milžinišką įtaką dizaino istorijai“, – sako dizaineris. „E1027” neabejotinai toks. Tuo tarpu „Tor“ dėl specialios rankenos neįtikėtinai funkcionalus, patogus pasiimti į terasą ar sodą, kad per nuostabaus saulėlydžio peržiūrą būtų ant ko pasistatyti vyno taurę. Tad ką pasirinkti? Puošnią eleganciją? Modernaus dizainą klasiką, kuri tokia bus ir po dar šimto metų? O gal santūrų funkcionalumą? Akiplėšiška vietoj atsakymų palikti su atvirais klausimais. Tačiau nuspręsti, kokius baldus įsileisim į savo namus, galiausiai vis tiek reikės patiems. Nes vieno teisingo atsakymo šiandien tiesiog nėra.
