Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos su nerimą keliančiu reginiu – šimtai juodų, kuprotų kirminų apnikę svogūnų laiškus. Vienas daržininkas pasidalijo, kad jų tiek daug, jog jie jau užplūdo ne tik kiemą, bet ir šiltnamį. Kas tai per padarai? Paaiškėjo – tai ne įprasti vikšrai, o naujas Lietuvoje daržininkus stebinantis kenkėjas – kraujažolinis grublys (Galeruca tanaceti).
Juodų kirminų vajus: kas tas kraujažolinis grublys?
Dar visai neseniai apie šį vabzdį Lietuvoje beveik nebuvo girdėta. Tačiau, pasak leidinio „Rasos“, pastaraisiais metais pavasarinėse daržovėse vis dažniau pastebimos šio kenkėjo lervos – juodi, pūkuoti kirminai, kurie stipriai pažeidžia įvairius augalus bei daržovių lapus.
Tai lapgraužių šeimai priklausantis vabzdys, kurio lervos minta augalų lapais, dažniausiai matomos susibūrusios grupėmis.
Kaip rašoma ukininkopatarejas.lt, keletą metų iš eilės kai kuriuose ūkiuose Kauno rajone šių vabalų lervos visiškai sunaikino ekologiškai auginamų kopūstinių daržovių, česnakų ir svogūnų daigus.
Rugsėjo mėnesiais jie taip pat apgraužė ropių ir ridikų lapus. Tokį augantį kraujažolinio grublio apetitą pastebėjo ne tik daržininkai – jis sudomino ir mokslininkus.
Nors pavadinimas sufleruoja apie ryšį su kraujažolėmis, grublių vis dažniau pastebima ir daržovėse.
Kodėl jų tiek daug ir kodėl būtent šiuo metu?
Kraujažolinis grublys turi išskirtinį ir kiek neįprastą gyvenimo ciklą, kuris daro jį ypač pavojingu pavasarį.
Vabalo poravimosi ir kiaušinėlių dėjimo laikotarpis prasideda rudeniui atėjus – tada, kai daugelis kitų kenkėjų jau ruošiasi žiemos miegui. Kiaušinėliai dažniausiai sudedami dirvos paviršiuje ar tarp augalinių liekanų ir lieka ten žiemoti.
Vos tik pavasarį įšyla dirva, iš kiaušinėlių ima ristis juodos, stambios lervos – tai ir yra pavojingiausia grublio gyvavimo stadija.
Būtent šiuo metu jos masiškai puola svogūnų, česnakų, ropių, ridikų bei kitų pavasarinių daržovių lapus. Lervos maitinasi intensyviai ir per trumpą laiką gali smarkiai apgadinti ar net visiškai sunaikinti augalus.
Dėl to daržininkai pavasarį turi būti ypač budrūs – lervos atsiranda greitai ir plinta staiga.
Šių kenkėjų ypatybė – jie negeba skraidyti, tad jų plitimas vyksta lėtai, tačiau jei lervos laiku nepastebimos ir nenaikinamos, padariniai gali būti labai skaudūs.
Mokslininkai pabrėžia, kad kraujažolinis grublys – viena iš polifaginių (daugelį augalų mintančių) rūšių, kuri anksčiau daugiausia gyveno pievose, šlaituose, kur nebuvo trukdomas.
Klimato kaita, šiltesnės žiemos ir pavasariai bei kenkėjų natūralių priešų mažėjimas lėmė, kad šie vabzdžiai persikelia į daržus.
Anot specialistų, anksčiau apie šią rūšį daržovėse beveik nekalbėta, tačiau dabar vis dažniau pastebimi atvejai, kai kraujažolinis grublys apninka ir mažuosius ūkius, ypač tuos, kur nenaudojami jokie insekticidai.
Ką daryti, jei darže jau apsigyveno kraujažolinio grublio kirminų?
Pirmasis žingsnis – atpažinti. Lervos juodos, plaukuotos, apie 1 cm ilgio, išlinkusios, lėtai juda, dažnai randamos būriais ant vieno augalo.
Surinkite jas rankomis – tai veiksminga, ypač jei plitimas dar nėra masinis.
Barstykite medžio pelenus arba miltelius su česnaku ir soda – tai atbaido šiuos kenkėjus.
Naudokite ekologines apsaugos priemones, pvz., muilo tirpalą su česnaku.
Sėjomaina ir mulčiavimas padeda kitais metais išvengti pasikartojimo.
Jei plitimas masinis – svarstykite biologinius preparatus su Bacillus thuringiensis (pvz., „Dipel“, „Lepinox Plus“).
Ką purkšti, jei natūralios priemonės nepadeda?
Jei kraujažolinio grublių lervos darže jau išplitusios stipriai, reikia griebtis veiksmingesnių insekticidų. Patyrę daržininkai rekomenduoja šias priemones:
„Mavrik“ – plataus veikimo spektro insekticidas, veiksmingas prieš daugelį kenkėjų, taip pat ir vikšrų formos lervas.
„Actara“ – sisteminis insekticidas, dažnai naudojamas prieš kolorado vabalus, tačiau tinka ir kitoms kenkėjų ar kirminų rūšims.
„Confidor“, „Decis“, „Karate Zeon“ – taip pat minimi kaip veiksmingi prieš kraujažolinio grublio lervas.
Purškiant, svarbu laikytis etiketėje nurodytų dozių ir saugos priemonių. Geriausia purkšti anksti ryte arba vakare, kai kenkėjai aktyvūs, bet saulei nekaitinant tiesiogiai.
Nepamirškite, kad kai kurios cheminės priemonės veikia ne iš karto – poveikis matomas po 24–48 valandų.
Kol kas apie kraujažolinio grublių daromą žalą nėra gausu duomenų, tačiau daržininkų bendruomenė jau signalizuoja apie pastebimą derliaus sumažėjimą, ypač jei kenkėjas įsisuka į šiltnamį ar mažą daržą.
Be to, grublių lervos graužia lapus taip agresyviai, kad augalai nespėja atsistatyti. Būkite budrūs – stebėkite augalus, o radę šiuos kenkėjus – imkitės veiksmų nedelsiant.
