Daugelis žmonių mano, kad paruošti kompostą labai lengva – sumetei į dėžę ar į krūvą šakeles, lapus ir pan. organines atliekas, uždengei ir lauk, kol subręs.
Tinkamai paruoštas kompostas padidina dirvos derlingumą, gerina dirvožemio struktūrą. Iš tiesų kiekvienas ūkininkas ar daržininkas žino savų būdų, kaip paruošti kompostą. Daugelis ruošią jį pagal individualų receptą. O receptų – daugybė, su įvairiomis sudedamosiomis dalimis, priedais. Kompostas ruošiamas aerobiniu ir anaerobiniu būdu.
Pateikiame keletą žemdirbių išbandytų komposto ruošimo būdų.
Žinoma, jums gali kilti klausimas – kam pačiam ruošti kompostą, jeigu jo galima nusipirkti. Pirkite kompostą tik tada, kai esate tikri, kad jis geros kokybės ir bus naudingas žemei, o ne atvirkščiai. Tik savo rankomis pasigaminę kompostą galite būti ramūs – jis puikiai patręš žemę.
Ką galima ir ko negalima dėti į kompostą?
Galima:
nupjautą žolę, sausus lapus, gyvūnų ir paukščių mėšlą, durpes, arbatžoles ir kavos tirščius, termiškai neapdorotus kiaušinių lukštus, vaisių ir daržovių lupenas, plonas šakeles, popierių, plunksnas, natūralius audinius (smulkiai sukarpytus), šiaudus, pjuvenas, saulėgrąžų lukštus.
Negalima:
termiškai apdorotų vaisių ir daržovių, ligotų augalų, daugiamečių piktžolių, sėklas subrandinusių piktžolių, sintetinių audinių ir medžiagų, citrusinių vaisių žievės.
Daug ginčijamasi dėl žmonių, šunų ir kačių fekalijų. Spręskite patys – jei tikite, kad toks priedas pagerins komposto kokybę, dėkite, jei netikite – nedėkite. Vienos nuomonės šiuo klausimu, kaip ir dėl to, ar dėti mėsos, žuvies liekanų, pieno, riebalų, kaulų, nėra.
Dar vienas daugeliui rūpintis klausimas – ar galima į kompostą dėti obuolių. Daržininkai atsakytų, kad galima, patikrinta, naudinga.
Ruošiant kompostą jo temperatūra turi būti 60 laipsnių karščio arba dar aukštesnė, nes tokiomis sąlygomis žūva grybeliai ir parazitai.
Organines atliekas galima sąlyginai suskirstyti į šias grupes:
azotinės medžiagos, mėšlas, žolė, žalios daržovių ir vaisių liekanos,
anglinės medžiagos, šiaudai, lapai, pjuvenos, žolė, popierius, kartonas.
Kaip paruošti kompostą?
Ant dėžės ar kokio nors indo dugno padėkite šakelių, skiedrų – jos atliks drenažo funkciją.
Atsiminkite – kiekvienas atliekų sluoksnis turi būti 30–50 cm storio, vėliau reikia dėti 5–10 cm žemės sluoksnį, tada – vėl atliekų sluoksnį. Kuo daugiau organinių atliekų naudojate, tuo kokybiškesnis bus kompostas.
Kompostas reiškia „sudėtinis“, taigi, iš vieno komponento neįmanoma paruošti komposto. Pamėginkite paruošti kompostą vien iš žolės – išeis arba šienas arba lipni pūvanti masė.
Geras, visavertis kompostas paruošiamas iš augalų, kurie skatina greitą puvimą – tai ramunėlės, kraujažolės, valerijonai, pienės. Azotines ir anglines medžiagas reikia sluoksniuoti, kaip ir sausas bei drėgnas medžiagas. Norint paspartinti puvimo procesą, galima palieti komposto krūvą paukščių ar karvės mėšlo antpilu.
Ar reikia permaišyti kompostą?
Reikia. Permaišius, komposto masė gauna deguonies, sluoksniai susimaišo, greičiau pūva. Be to, tai padeda padidinti komposto masės drėgnumo laipsnį. Kuo dažniau permaišysite, tuo greičiau turėsite tinkamo komposto.
Kaip sužinoti, kad kompostas jau subrendęs?
Komposto masė turi būti biri, drėgna, tamsi. O svarbiausia – kompostas turi kvepėti miško žeme.
Kada geriausia ruošti kompostą?
Griežtų taisyklių nėra – organines atliekas galima krauti nuo pat pavasario. Rudenį į kompostą reikėtų pridėti daržovių lapų, nukritusių lapų.
Nespėjote sukrauti komposto krūvos, o už lango jau žiema? Nieko baisaus. Kompostą galima ruošti ir žiemą. Norint greitai paruošti kompostą reikės maisto likučių, žemės (10 proc. atliekų masės) ir preparato „Baikal EM-1“. Į uždaromą indą dėkite saują atliekų, atitinkamą dalį žemės, užpilkite EM tirpalo ir uždarykite indą. Tokį mišinį dėkite, kol indas bus pilnas.
Atsiminkite – kuo smulkesnės atliekos, tuo greičiau komposto masė supus. Indas turi stovėti patalpoje, kurios temperatūra ne žemesnė nei 15 laipsnių. Jeigu laikysitės visų nurodymų, po dviejų mėnesių jau turėsite komposto.
