Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.
Trumpai apie dirvožemio rūgštingumą
Dirva gali būti: šarminė, rūgštinė arba neutrali. Rūgštingumas bei šarmingumas yra išreiškiamas pH matu. PH skalė yra nuo 1 iki 14 (1 − labai rūgštus, 7 – neutralus, o 14 − labai šarminis). Dauguma kultūrinių augalų labiausiai mėgsta nerūgščią, pakankamai maistinių medžiagų turinčią dirvą (dažniausiai daržuose auginamiems augalams geriausias pH yra apie 6,0–6,5). Kuo labiau nuo normos yra nutolęs pH rodiklis, tuo prasčiau tokioje dirvoje tirpsta ir yra augalų pasisavinamos maisto medžiagos. Apie dirvos rūgštingumą kartais galima spręsti iš to, kokie augalai joje auga natūraliai. Pavyzdžiui, rūgščioje dirvoje gerai auga samanos, smulkiosios rūgštynės, viržiai. Šarminę dirvą mėgsta dirvinės čiužutės, apyninės liucernos, o neutralioje auga paprastosios jonažolės, ankstyvieji šalpusniai.
Kodėl verta kalinti dirvožemį?
Dirvožemis paprastai laikui bėgant rūgštėja, o rūgščiame dirvožemyje geriau auga įvairios piktžolės. Taip pat toks dirvožemis apsunkina daugumos kultūrinių augalų augimą, jie kur kas prasčiau pasisavina reikalingas medžiagas, taip pat tokiame dirvožemyje išaugę augalai duoda mažesnį derlių. Kalkinant dirvožemį ne tik neutralizuojamas jo pH, bet kartu yra pagerinama jo struktūra, jis yra praturtinamas fosforu, kaliu, azotu, siera, kalciu, magniu. Žinoma, per daug kalkingas dirvožemis taip pat nėra itin tinkamas augalų augimui, tad kalkinti dirvos nereikia itin dažnai (pakalkintų lengvų dirvų kalkinti nereikia 4-5 metus, vidutinio sunkumo – 7-10 metų, o sunkių – 9-12 metų ir ilgiau).
Kokias medžiagas naudoti kalkinimui?
Kalkinimui galima naudoti pelenus, kalkes, klintmilčius, dolomitmilčius arba kreidą. Labai svarbu naudoti tinkamą jų kiekį, gausiai kalkinti dirvožemio nereikia, nes per gausus kalkinimas, kartais gali jam pakenkti. Kiek medžiagų naudoti nukalkinimui priklauso nuo dirvožemio tipo ir dirvožemio pH. Daržininkai mėgėjai gali laikytis tam tikrų standartų: siekiant normalizuoti pH iki 6,0-6,5, kalkinimui naudojamų medžiagų kiekiai galėtų būti tokie – mažo rūgštingumo dirvoms, kurių pH yra apie 5,1-5,5 užteks apie 40 kg / arui. Smėlio ar priesmėlio dirvoms, kurių pH yra apie 4,6-5, galima naudoti daugiau – 60-80 kg / arui. Kalbant apie pelenus, reikia paminėti, kad juos vienintelius tinka naudoti tiek rudenį, tiek pavasarį. Jie yra įterpiami 8–10 cm gyliu po 100–150 g/ kv. m.
