Pergolė (it. pergola) tai specifinė pavėsinių rūšis, sudaryta iš dviejų eilių stulpų ar kolonų, viršuje sujungtų grotų pavidalo stogu arba skersinių sijų perdanga. Jos paprastai būna apželdintos vijokliniais augalais. Statomos ne tik soduose ar parkuose, tačiau ir ant terasų, taip leisdamos mėgautis pavėsiu ar užuovėja kai tik jų prireikia.
Pergolės tradiciškai yra kiek lengvesnės konstrukcijos nei pavėsinės. Radęs vietos ant savo namų terasos skaitytojas Remigijus įsirengė 3 x 4 m ploto pergolę savo kieme. Medžiagoms jis teigia išleidęs iki 100 €, prie pergolės dirbta du savaitgalius.
Žiemai iš audinio pagamintas pergolės stogas nuimamas, saugantis sniego svorio. Jis yra pagamintas iš parduotuvėje pirktos tvirtos naktinės užuolaidos, kurios plotas 2,5 x 6 m. Remigijus nusprendė pasidalinti patirtimi, kaip patikimai jį pritvirtinti.
Pastačius karkasą reikėjo sugalvoti kaip vienu metu audinį įterpti į bėgelio plyšį, bei užfiksuoti kad neišslystų. Remigijus sugalvojo padaryti taip:
„Prie bet kokios plokštelės su skylute pririšamas storas kabelis (ar kas nors panašaus, man puikiai tiko paprastas baltas TV kabelis, jis taip pat kainavo nebrangiai).
Medžiaga uždedama ant bėgelio
Plokštele braukiame per plyšį – taip įspaudžiame medžiagą į bėgelį ir įtempiame kabelį kuris nebeleidžia medžiagai išslysti. Iš pirmo karto man gerai to atlikti nepavyko, bet iš antro visą pergolę taip sutvirtinau per 10 minučių. Darbas šiuo būdu einasi labai greitai“.
Šis tvirtinimo metodas pasirodė vertas dėmesio – atlaikė jau du sezonus. Tiesa, medžiaga pasirodė neatspari atmosferos poveikiui. „Iš tiesų vėjas ją per 2 metus sudėvėjo. Bet atrodė labai gražiai. Jei daryčiau pergolę iš naujo, ieškočiau labai lengvo brezento – tokio, kuris naudojamas stendams, be to, ant jo dar būtų galima ką nors atsispausdinti“, – teigia pašnekovas.
Stogo sprendimą jis planuoja keisti, tačiau ne dėl pergolės o dėl padidėjusios šeimynos. „Norime į terasą įnešti daugiau gyvenimo, kad galėtume ten įnešti minkštus baldus, ir panašiai“, – planais dalijasi jis.
