Visai neseniai rašėme apie Petro Dargio hidroponinį daržą, kurio neoficialus pavadinimas yra tinginio daržas. Tokį pavadinimą jis gavo ne todėl, kad būtų apleistas, o priešingai – todėl, kad pats savimi pasirūpina, o šeimininkui lieka tik nuskinti derlių. Tiesa, iki tokios idilės iki šiol trūko vieno komponento.
Hidroponinis daržas – tai moderni daržovių ir uogų auginimo sistema, kai sodinukai auginami nenaudojant tradicinio dirvožemio. Štai kaip jis atrodo ir kaip buvo sukonstruotas:
“Iš senų medinių langų susikalėme šiltnamį. Kad būtų paprasčiau – prie pietinės daržinės sienos. Viena tvirta siena jau yra, be to, per vasaros karščius iš daržinės galėsim pūsti į šiltnamį vėsesnį orą…
Vietoj lysvių pasirinkome 3 m ilgio 10 cm skersmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius. Prisipirkome ir plastikinių vazonėlių. Saulėtą dieną vazonėlio dugną pridėjome prie vamzdžio ir apibrėžėme šešėlio liniją. Pagal tą liniją išpjovėme pirmąją skylę. Vazonėlis tiko kaip tik. Tada išpjautą elipsę naudojome kaip šabloną kitoms skylėms daryti. Darbas ėjo kaip iš pypkės:
Vamzdžius sudėjome į šiltnamį dviem aukštais – po du kiekviename. O po šiltnamiu pastatėme 40 litrų plastikinę bačką su vandeniu.
Bačkos vandenį nuolatos vėdina ir deguonimi sotina senas triukšmingas akvariumo burbuliatorius – čia jis gali triukšmauti kiek tinkamas. Seno automobilio langų plovimo vandens pompikė iš bačkos vandenį pumpuoja į antrąjį aukštą, tas prateka per abu vamzdžius ir nubėga į pirmąjį aukštą, čia irgi prateka abiem vamzdžiais ir galiausiai vėl grįžta į bačką. Iš čia pompikė vėl kelia aukštyn, ir vėl viskas nuo pradžios. Kartu su vandeniu ratu keliauja ir ištirpintos trąšos. Maitina pompikę seno kompiuterio maitinimo šaltinis. Jį kartu su pompike dovanojo mano draugas Deimantukas, o kitas draugas Feliksas dovanojo burbuliatorių. Viskas išėjo labai pigiai. Iš viso šiltnamis su visa įranga mums kainavo apie 85 eurus.
Šiltnamio viduje sienas išdažėme baltai. Augalams reikia šviesos, o ne vasaros karščių. Nuo vasaros karščių apsaugoti augalus sumąstėme taip: du 12V ventiliatoriai iš daržinės pūs vėsų orą. Kada pūs? Na, kai oras įkais iki kokių 28 laipsnių… Kas įjungs ventiliatorius? Kol kas – mes patys. Bet kitą savaitę tikriausiai turėsime tikslų elektroninį termostatą – padarys Vincas. O jau tada galėsime nebesukti galvos dėl savo daržo – vandens sistemoje yra 100 litrų. Kada tiek išgaruos? Kada nors išgaruos, bet negreitai. Trąšų gal teks papildyti po kokių dviejų savaičių. Viskas. Daugiau – jokios priežiūros. Kad ik nesugestų įranga…”
Visą istoriją galite paskaityti ČIA
Dabar daržas išbaigtas – P. Dargis įsirengė įtaisą, reguliuojantį vandens pritekėjimą:
“Paskutinis darbas, kurį turėjom atlikti, automatizuodami tinginio daržą – įtaisyti automatinį vandens reguliavimą. Dabar hidroponikos bačkelė pati pasipildo vandeniu, o aš galiu ramus išvažiuoti kur nors kelioms savaitėms, ir nieko neatsitiks: daržas pats pasilaisto, pat atsiaušina ir išsivėdina per vidurdienio karščius, pats pasišildo paryčiais, kada atvėsta oras. Ravėti hidroponikos daržo nereikia, kaupti – irgi.
Turime du hidroponikos šiltnamius. Anksčiau bačkeles papildydavau vandeniu pats, atnešdamas kibirais arba atsitempdamas vandentiekio žarną. Dabar lauko vandentiekis atvestas iki pat bačkų, o juose įtaisytos tualeto bakelių plūdės. Vanduo nusenka – plūdė nusileidžia ir atidaro vožtuvą.
Bačkelė prisipildo – vožtuvas užsidaro. Visai kaip tualete. Vanduo per visas lysves cirkuliuoja ratu ir grįžta atgal į bačką. Laikmatis cirkuliacijos pompą įjungia sykį per valandą penkiolikai minučių.
Oro temperatūrą ir santykinę drėgmę reguliuoja Vinco išrasta šiltnamio automatika. Ką dar?
Tikriausiai užteks. Labai norint, dar galima būtų sukurti elektroninę trąšų automatiką, kad vandenyje išsilaikytų ta pati nustatyta trąšų norma. Bet tai jau būtų žaidimas. Sykį per dvi savaites patikrinti trąšų koncentraciją ir šarmingumą – tiek to darbo. Juk mūsų šiltnamiai, kai pasodiname ar pasėjame daržoves, ir taip gyvena savarankišką savo gyvenimą. Tokios automatikos, kad agurkai patys pareitų į trobą, tikriausiai irgi nedarysime”.
