ŽURNALAS MANO NAMAI JAU 30 METŲ SU JUMIS
Darau pats: stogo difuzinės plėvelės montavimas

Darau pats: stogo difuzinės plėvelės montavimas

Šiame įraše sužinosite, kaip išsirinkti ir pritvirtinti prie stogo difuzinę plėvelę, saugančią nuo lietaus ir vėjo.

Rinkomės patikimo ir gerai žinomo gamintojo „Tyvek“ siūlomą produktą Tyvek® Pro + Tape – dviejų sluoksnių kvėpuojančią difuzinę membraną su lipnia juosta. Kodėl šią? Turbūt pagrindis kriterijus buvo tas, kad įvertinus kainos, kokybės ir laiko sąnaudas, mums ji pasirodė tinkamiausias variantas.

Kaip pasirinkti difuzinę plėvelę?

Štai ką mums pavyko išsaiškinti ir į ką mes patys atsižvegėme rinkdamiesi difuzinę plėvelę: membranos sluoksnis, vandens stulpo aukštis, laidumas garams. Svarbiausias matmuo čia yra membranos sluoksnio storis, kuris speficikacijose žymimas mikronais (μm). Jeigu prie produkto jo nėra nurodyta arba jis nesiekia 100 μm (sienoms – 175 μm), medžiaga tiesiog neatliks savo funkcijos, tad pinigai ir darbas bus į balą.

Dažniausiai prie difuzinių plėvelių yra nurodytas pačios membranos storis, dar kitaip vadinamas gramatūra (g/m2), tačiau jo nereikėtų maišyti su membranos funkcinio sluoksnio storiu, kurio dažnas gamintojas net nenurodo. Gramatūra yra svarbi montavimo momentu, kad montuodamas plėvelės jos nepažeistumei. Tačiau sumontavus ją svarbiausias tampa funkcinis medžiagos sluoksnio storis, kuris nusako, kiek atspari bus plėvelė temperatūrų skirtumams, vėjui, vandeniui, UV ir t. t.

Dar vienas parametras, į kurį derėtų atkreipti dėmesį – vandens stulpo aukštis (mmH2O). Stogui jis turėtų būti ne mažesnis nei 1000. Kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų. Kaip jis gali ten patekti ir išbūti? Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, kai atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu ir pan.

Laidumas vandens garams. Šis rodiklis turėtų būti kuo didesnis, mažiausia tenkinanti vertė įvairių šaltinių teigimu, neturėtų būti mažesnė nei ~ 1300 g/m2/24h. Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Kuo didesnis medžiagos laidumas garams, tuo sausesnė bus konstrukcija.

Kokią plėvelę pasirinkome mes?

Kaip ir minėjau, rinkomės įvairiais testais (jų galima rasti nemažai viešai skebiamų ir prieinamų) išbandyto gamintojo „Tyvek“ plėvėlę. Stogams jie siūlo „Soft“, „Solid“ ir „Pro“. Mes pasirinkome „Tyvek Pro+Tape“, kuri naudojama apšiltintų šlaitinių stogų vandens ir vėjo izoliacijai. Membranos storis – 175 μm, laidumas garams – 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis – daugiau nei 1930 mm H2O, be to, ji jau turi lipnią juostą. Iš pradžių svarstėmė galimybę pirkti be lipnios juostos, tačiau pati juosta vienam rulonui kainuoja 42 eurus, tad kainos skirtumas – apie 20 eurų ne mūsų naudai. Mūsų pasirinktos plėvelės 1 m2 kainavo 1,50 euro, kadangi stogo kvadratūrą nėra didelė, nematėme reikalo ieškoti kažko pigiau ar rinktis nežinomo gamintojo produktą.

Plėvelę stogui klojome trise, tai padarėme per dvi dienas. Iš pradžių gal buvo šiek tiek neramu, ar viskas pavyks, tačiau darbas iš tiesų nėra sudėtingas ir gana sklandžiai ėjosi, net ir pirmą kartą.

Išridenę pirmąją juostą, jos kampus prišaudėme su kabiašaudžiu, taip pat keletą užtvirtinimų – į gegnes. Tuomet sukalėme makaronus su vyniakale, ant makaronų prisisukome lentą, kad galėtume ant jos pasilypėję ridenti antrą juostą. Pirmosios juostos 20 cm palikome laisvos, ji vėliau eis į lietvamzdį. Tokiu pat principu: plėvelė, kabiašaudis, makaronai, lenta – nukeliavome iki stogo viršaus. Tuomet tą patį darėme su kita puse. Vėl keliavome nuo apačios į viršų, o viršuje abi plėveles perdengėme viena su kita. Namo šonams rekomenduojama palikti apie 20 cm užleidimams, bet mes palikome šiek tiek daugiau.

Šaltinis ir nuotraukos: tinklaraštis „Statome namą“

Mano išsaugoti straipsniai