Prieš dieną pasidalijome tinklaraščio iknamai.blogspot.com autorių įrašu apie granulinio katilo prijungimą. Įdomu, ar pasibaigus pirmajam šildymo sezonui jie liko patenkinti rezulatais.
Apie granulinio katilo prijungimą skaitykite čia: Kaip mes prijungėme granulinį katilą
Taigi, šildytis pradėjome spalio 10 dieną, iki šiandienos praėjo lygiai 7 mėnesiai, naudojant katilą „Smartfire 11“. Dar prieš įrengdami šildymo sistemą skaičiavome orientacines 2,5–3 tonų granulių sąnaudas – atrodė, kad bus labai neblogas rezultatas šildant pirmąjį sezoną. Juo labiau, ir namas mūsų ne mieste ar gyvenvietėje, o vidury laukų ir didžiąją metų dalį košiamas itin stiprių vakarinių vėjų.
Rezultatas išties džiuginantis – iš viso sunaudojome 2,2 tonos granulių. Išvertę į pinigus gauname tikrai gražius skaičius. Granules pirkome praeitą pavasarį, senaisiais pinigais jos kainavo 560 Lt, t. y. 162 eurus už toną. Taigi, namo šildymas ir karšto vandens ruošimas per 7 mėnesių šildymo sezoną atsiėjo 356 eurus. Rekuperatoriaus kol kas dar įrengti neplanuojame, nors vamzdynas jam yra. Aišku, ši žiema nebuvo pati šalčiausia, be to, Vakarų Lietuvos klimatas kiek švelnesnis nei, tarkim, Vilniaus, bet stiprūs mūsų sklype vyraujantys vėjai prie šildymo ekonomijos taip pat neprisidėjo. Gyvendami Vilniuje už dvigubai mažesnį šildomą plotą mokėdavome iki 200 eurų už mėnesį, didžioji dalis šių pinigėlių greičiausiai keliaudavo įvairių biurokratų kvalifikacijai kelti ir pakeliauti po tolimas svečias šalis.
Šildomas plotas mūsų ne toks jau ir mažas: apie 145 kv. m. Namo varža gera, tai parodė ir praeitais metais atliktas bandomasis termovizinis tyrimas (stogas apšiltintas 32 cm ekovata tarp gegnių + 10 cm akmens vata tarp stygų, sienos – 20 cm NEPS, grindys – 20 cm, langai „Veka Alphaline“).
Didesnių problemų su šildymo sistema kaip ir neturėjome, kūrikais nedirbome, o ir katilo valdymą po kelių mėnesių perpratome savarankiškai, telefonu konsultuodamiesi su „Paltaja“ specialistais.
Namuose visą sezoną palaikėme 21,5–22 laipsnius temperatūros. Katilui pasiekus šią temperatūrą, kambario daviklis duodavo signalą išsijungti. Katilas prieš išsijungdamas būdavo išvalomas, vienintelis minusas, kad kavos nepadaro :). Tokiu būdu šildymas pas mus vykdavo nuo 5 iki 7 ar 8 val. ryto ir nuo 16 iki 18–19 val. Šylant orams veikimo laiką sutrumpinome per liečiamą katilo ekraną. Sezono pradžioje eksperimentavome su paduodama į grindis temperatūra, vis dėlto, 30 laipsnių temperatūros nustatymas netiko ir visą likusį sezoną į grindis paduodavome 34 laipsnių temperatūrą. Katilui pasiekus 21,5 laipsnio temperatūrą ir išsijungus, po kelių valandų kambario termostatas rodydavo 22,5 laipsnius, tačiau įšilusios grindys dar ilgai skleisdavo šilumą. Pelenai valyti 4–5 kartus per visą sezoną, vėliau panaudoti kaip trąša sodui. Vasarą katilas bus visiškai išjungtas, o karšto vandens ruošimas patikėtas kombinuotam boileriui „Dražice 160“. Krosnelė per visą šildymo sezoną buvo kurta tik 7–8 kartus ir tai dažniausiai per šventes :).
Kito sezono darbai:
1. Artimiausiu metu nusipirkti granulių, nors dar beveik 800 kg liko.
2. Baigti garažo šiltinimo ir vamzdynų izoliavimo darbus.
3. Priversti šilti 2 grindų atšakas, kurios itin nenoriai pasiduoda reguliavimui su debitomačiais.
4. Šildymo sistemą užpildyti nauju, filtruotu vandenėliu.
5. Išdažyti katilinės patalpą.
Gyventi šiltai, komfortiškai ir nedirbant kūriku buvo mūsų svarbiausias tikslas, kuris visiškai pasiektas. O šildymo sąnaudų rezultatai išties itin džiuginantys – 145 kv. m namui šildyti vidutiniškai per mėnesį išleidome 50,85 euro, o svarbiausia – nesame priklausomi nuo centralizuotų šildymo tinklų ir protų nesuvokiamų jų įkainių. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių mus statytis namą.
Šaltinis: iknamai.blogspot.lt
