Žiema priverčia susimąstyti ne vien apie šildymo sąskaitas, bet ir apie alkstančius paukščius, miško gyvūnus ir netgi beglobes kates, kurių daugiabučių kiemuose tikrai netrūksta. Gyvūnėliams neabejingi gyventojai ne tik stengiasi jas laiku pašerti ir pagirdyti, bet ir suteikti prieglobstį nuo žiemos speigų. Tai daryti skatina ir įvairios benamių gyvūnų globos organizacijos, kurios kviečia gyventojus statyti katėms namelius.
Vieno tokio namelio nuotrauka buvo paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, skirtoje padėti beglobiams gyvūnams.
„Facebook“ nuotr.
Daraupats.lt pavyko susisiekti su projekto autore – ji sutiko papasakoti, kaip kilo namelio idėja ir su kokiais sunkumais jai teko susidurti norint padėti benamėms katėms. Renata prisistačiusi moteris teigė nustebusi, kad geriems norams nebuvo lemta išsipildyti.
Pasak moters, viskas prasidėjo nuo to, kad vasarą į jos gyvenamo daugiabučio kiemą užklydo katė su trim mažyliais. Namo gyventojai netrukus jas prijaukino, o maisto atliekos iš greta esančių kavinių priviliojo ir daugiau kačių. Nors kačių šeimyna sugebėjo išgyventi iki žiemos, moters galvoje ėmė bręsti idėja pastatyti specialų namelį, kuriame katės galėtų sušilti ir gauti kasdienę maisto porciją.
„Dalis namo gyventojų ir anksčiau rūpindavosi į kiemą ateinančiomis katėmis: jas šerdavo, duodavo vandens. Nepaisant to, ištverti tokias šaltas žiemas gyvūnams sunku – mūsų namas gana sandarus ir jame nėra daug plyšių, pro kuriuos jie galėtų prasmukti į vidų. Pagalvojau, kad būtų neprošal įrengti tvarkingą šėryklą, kur katės galėtų pasislėpti nuo šalčio su sniegu. Planavome sudaryti jų šėrimo tvarkaraštį, pasirūpinti tvarkingais indeliais ir kokybišku maistu. O pats svarbiausias tikslas buvo kates sugauti ir sterilizuoti, kad benamių katinėlių būtų mažiau“, – pasakoja vilnietė.
Dovana kiemo katėms
Idėjų namelio statybai ji sėmėsi iš vaizdų dalijimosi platformos „Pinterest“, o patį darbą patikėjo kaime gyvenančiam tėvui. Šis esą labai nudžiugo gavęs tokią nestandartinę užduotį – įrengti namelį miesto katėms: „Jam darbo niekada negana – pastatė šuns būdą, namo verandą, prie sienų prikalė lentynėles ir t. t. Užteko duoti pavyzdį iš interneto ir brėžinį su matmenimis, o jau priemones ir medžiagas pats prisiderino“, – nagingu tėvu džiaugėsi moteris.
Asm. albumo nuotr.
Namelio sienoms panaudotos senos garažo durų lentos, kurios, saugant nuo drėgmės, padengtos impregnatu. Skiedras stogui vyras užsakė iš vietinio staliaus – tiesa, jos niekaip neapdorotos ir laikui bėgant turėtų natūraliai patamsėti. Siekdamas padaryti namelį kuo funkcionalesnį ir dailesnį, vyriškis vėsioje daržinėje plušo beveik mėnesį. O kad kačiukai nešaltų, vidaus sienos buvo padengtos stora kilimine danga, kurią prireikus galima išimti ir išskalbti.
Asm. albumo nuotr.
Namelio architektūra taip pat įdomi – jame išpjautos trys apvalios angos, pro kurias katės gali landžioti, o apačioje pritvirtinta speciali lentyna maisto dubenėliams padėti. „Gyvenamoji dalis“ pakelta nuo žemės, kad būtų šilčiau.
Dailės išsilavinimą turinti moteris sakė norėjusi, kad beglobiams gyvūnams skirtas prieglobstis būtų jaukus, praktiškas ir estetiškas.
Asm. albumo nuotr.
Pasidžiaugė vos porą savaičių
Tačiau gyvenimas negaili staigmenų: kiemo rainiai jau džiaugėsi suradę laikiną būstą, bet į įstatymus nespėjusi įsigilinusi moteris netruko sulaukti nemalonumų. Daugiabutyje įsteigtos bendrijos pirmininkė Aušra Adomėnienė jai papriekaištavo, kad kačių namelis kieme pastatytas neteisėtai, be kitų namo gyventojų sutikimo, ir dėl to esą galima sulaukti baudos. Negana to, ji pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybei.
Pati A. Adomėnienė situaciją komentavo taip: „Pastačius šį namelį buvo pažeisti įstatymai, nes nebuvo pasirūpinta savivaldybės leidimu, reikalingu įrengiant tokias šėryklas. Jis stovi automobilių aikštelėje, o tai katėms nesaugu. Apklausus gyventojus, didžioji jų dalis pasisakė prieš namelio laikymą kiemo teritorijoje. Viena iš priežasčių – kad baiminamasi nešvaros: aplinką tvarkome savo lėšomis, o kiemas įeina į senamiesčio teritoriją ir apsaugos zoną, taigi, reprezentatyvumas svarbu.“
Susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste Vaida Maslaveckaite, ši patvirtino, kad toks skundas gautas. Jos manymu, konfliktas kilo dėl namelio autorės ir bendrijos atstovų tarpusavio nesusikalbėjimo. „Savivaldybė skatina ir remia kačių kastravimo programas – prie jų prisidėti sumanę gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę dėl šėryklos vietos patvirtinimo. Tiesiog šiuo atveju dar buvo reikalingas oficialus bendrijos sutikimas, kadangi kiemo teritorija priklauso ne savivaldybei, o yra bendras gyventojų turtas. O tam reikalingas daugiau nei pusės balsavusiųjų pritarimas, kurio, kaip žinia, nebuvo. Šioje situacijoje matau tik vieną išeitį – perkelti namelį už sklypo, priklausančio namo bendrijai, ribų“, – teigė specialistė.
Vis dėlto, pasakojimo herojė Renata su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka – pasak jos, laikant namelį už tvoros, jį tuoj pat nušvilptų ilgapirščiai, kurių rajone netrūksta. Be to, ji įsitikinusi, kad situaciją buvo galima išspręsti gražiuoju.
„Tikrai nesitikėjome, kad viskas pakryps tokia linkme – juk negali žinoti visų įstatymų. Tiesa, prieš atveždami namelį, kalbėjomės su namo pirmininke ir sutarėme, kad po švenčių jį užregistruosime, prižiūrėsime, viską darysime už savo ir norinčiųjų prisidėti lėšas.“ Moteris taip pat pridūrė mananti, kad daugelis namo gyventojų būtų pritarę namelį palikti, tik galbūt išsigando atsakomybės ir išlaidų.
Galiausiai, moteris kreipėsi į gyvūnų globos organizaciją „SOS gyvūnai“ ir paprašė jų namelį išvežti, o kates sugauti ir sterilizuoti.
Namo gyventojų nuomonės išsiskiria
Už namelio laikymą kiemo teritorijoje pasirašiusi daugiabučio gyventoja Laima mano, kad beglobiais gyvūnais pasirūpinti būtina. Be to, ji teigė neabejojanti, kad kaimynai būtų deramai atlikę šį darbą. „Aš labai myliu gyvūnus ir tikrai žinau, kad tokių žmonių yra ir daugiau – juk tos kiemo katės nuolat maitinamos. Kita vertus, daliai gyventojų tai gali būti visai nesvarbu. Turbūt juos ir buvo lengviausia įtikinti, kad namui tokios „naštos“ nereikia. Manau, kad kiek paskubėta renkant parašus – teisingiau būtų buvę sušaukti susirinkimą ir išsiaiškinti pozicijas.“
Tuo metu kita, prisistatyti nepanorusi moteris sakė, kad ją nustebino lyg iš niekur nieko išdygęs namelis: „Man asmeniškai jis tikrai nekliudė, nepritariau jo palikimui tik dėl to, kad neturiu laiko jam prižiūrėti. Tik paskui sužinojau, kad tuo planavo pasirūpinti kiti gyventojai. Kita vertus, keista, kad namelis pastatytas nesuderinus su namo bendrija. Manau, kad sprendimas tokiais klausimais turėtų būti priimamas bendru sutarimu“, – svarstė ji.
