Smarkiai apleistas butas, įrengtas sename name Vilniaus Žvėryno rajone, Indrę ir Margirį sužavėjo išskirtine erdve, aukštomis lubomis ir dvivėrėmis durimis. Šį „lengvą didingumo jausmą“ jie stengėsi pabrėžti išsaugodami autentiškus interjero elementus, pritaikę ryškias spalvas ir originalius, netikėtus, kartais spontaniškus interjero sprendimus.
Objekto dosjė:
Tipas – restauruotas butas sename name.
Plotas – 100 m2.
Gyvenamoji erdvė: svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvė, miegamasis, vaikų ir darbo kambarys, vonios kambarys.
Projekto autoriai – buto šeimininkai Indrė ir Margiris.
„Nors dabar taip gal ir neatrodo, tačiau tuomet, kai pirkom, šis butas atrodė visiškai kitaip, – prisimena sename Vilniaus Žvėryno rajone įrengto erdvaus buto šeimininkė ir projekto autorė Indrė. Pasak jos, butas buvo labai apleistas, akivaizdu, kad pastaraisiais keliais dešimtmečiais su erdve nesielgta pagarbiai. Tačiau Indrė ir Margiris, ieškoję naujo būsto savo šeimai, čia iš karto įžvelgė kažką ypatinga. „Iki šio apžiūrėjom du butus. Gal dar kelis internete, o kai pamatėm šį, iš karto žinojom, kad norim, – pasakojo Indė. – Taip atsitinka – ateini ir pajauti, kad tavo“. Labiausiai porą sužavėjo erdvė – aukštos lubos ir langai, išlikęs originalus grindų parketas, autentiškos dvivėrės medinės durys. „Tos durys papirko. Lietuvoje ne taip lengva rasti tokių senoviškų autentiškų butų su aukštomis lubomis ir dvivėrėmis durimis. Įėjus čia apima lengvas didingumo jausmas, kurį ta erdvė kuria“, – pasakojo šeimininkė.
Rekonstruodami butą naujieji šeimininkai stengėsi išsaugoti kuo daugiau unikalaus senojo buto palikimo. Buto erdvė liko beveik nepakitusi – centrinėje dalyje įrengta erdvi svetainė su dideliais langais, vienoje jos pusėje – miegamasis, už jo – vaikų kambarys, kitoje – darbo kambarys, iš kurio galima patekti į prieškambarį ir virtuvės bei valgomojo zoną. Taip visą erdvę galima apeiti ratu. Tiesa, valgomojo ir virtuvės zonoje viena siena buvo šiek tiek pakoreguota – sumažinus vaikų kambarį padidintas valgomasis, kad atsirastų vietos dideliam stalui. „Mums svarbu, kad erdvė būtų tvari, kartu su šeima labai pritariame vartojimo mažinimo idėjai ir tai stengiamės įgyvendinti kurdami namus. Negaliu įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, šias senas ąžuolines grindis svetainėje būtų galima pakeisti nauju parketu“, – sakė interjero projekto autorė. Indrė ir Margiris ypač daug pastangų dėjo restauruoti įspūdingas buto duris. Tiesa, šeimininkai neslepia, kad meistrui teko nemažai padirbėti, tačiau rezultatas viską atpirko – jos tapo vienu iš labiausiai akį traukiančių ir kuriančių ypatingą erdvės nuotaiką elementų.
Nors viso buto interjere dominuoja baltas koloritas, interjeras atrodo ryškus ir spalvotas – Indrė su Margiriu kiekvienai erdvei pritaikė vis kitokį atspalvį. Interjero autoriai įsitikinę, kad tinkamai parinktos detalės – ryškesnis baldas, spalvingas užuolaidų audinys ar viena išryškinta siena padeda kurti bendrą įspūdį, dėlioja išraiškingą interjero spalvinę paletę. „Iš karto žinojome, kad tikrai norėsime pilkos spalvos svetainėje, todėl rinkdami spalvą svarstėme tik tai, kokio atspalvio ta pilka spalva bus, – pasakojo projekto autorė. – Visa kita susidėliojo žingsnis po žingsnio – kažkur pamatėme įspūdingus gėlėtus tapetus, kilo mintis, kad nebūtina jų klijuoti ant sienos, kodėl gi negalima ant plokštės? Taip atsirado ryškus raštuotas paveikslas svetainėje, rožinius jo atspalvių fragmentus atkartojome užuolaidų tekstilėje – ji puikiai dera prie švelnaus pilko svetainės kolorito, – istoriją papasakojo Indrė. – Norėjome parodyti ir patys įsitikinti, kad ne visada yra taip, kaip priimta manyti – juoda siena nebūtinai mažina erdvę, ji suteikia gylio ir elegancijos, o sodrus, ryškus mėlynai žalias atspalvis gali būti ir miegamajame. Ir atrodyti įspūdingai“.
Iki tol butas buvo smarkiai apleistas ir teko tinkuoti bei lyginti visas sienas, visgi šeimininkai specialiai paliko jas šiek tiek nelygias, tarsi tokias, kaip buvo anksčiau. Tai padėjo išsaugoti erdvės gyvybingumą, suteikė autentiškumo pojūtį. Dėl šios priežasties Indrė su Margiriu ilgai svarstė, ką daryti su senais bute likusiais ketaus radiatoriais – nauji šiuolaikiški būtų atrodę tarsi svetimkūniai, o stilingi retro dizaino – labai brangūs. Buvo priimtas paprasčiausias sprendimas – senuosius radiatorius nudažyti tokia pačia kaip ir sienų spalva. Taip pavyko išsaugoti erdvės autentiką ir išskirtinumą, nemažai sutaupyti, o ir ryškiai perdažyti radiatoriai bei vamzdžiai tapo nuosekliai bei logiškais interjerą papildančiu fragmentu.
„Iš tiesų viso interjero kūrimas buvo procesas, kuris mus labai džiugino. Sprendimai, spalvos, baldai – viskas atėjo po truputį. Idėjos gimė vartant žurnalus ar atsitiktinai pamačius ką nors įdomaus. Labai paprasta būtų tiesiog nueiti į saloną ir nusipirkti viską vienu metu, tačiau mūsų tikslas – minimalizuoti pirkimą“, – sakė Indrė. Todėl baldai ir kito interjero elementai į šiuos namus atėjo skirtingais keliais. Kai kuriuos baldus pora atsivežė iš ankstesnių namų Briuselyje, kai kuriuos atsitiktinai rado sendaikčių parduotuvėse, blusturgiuose ar skelbimuose, o kai ką kūrybiški šeimininkai tiesiog pagamino patys. „Kartais nusiperkame baldą nė nežinodami, kur jį statysime. Ir visai atsitiktinai paaiškėja, kad jis tinka būtent toje vietoje. Kartais senus baldus perdažome – tai suteikia interjerui daugiau autentikos ir individualumo. Toks ir yra procesas – po truputį derinant“, – pasakojo interjero autorė.
