Renovuotame sename Vilniaus senamiesčio name įrengtas butas su jaukiu kiemeliu buvo kuriamas žmonėms, kurie nori, kad namai būtų pilni gyvenimo ir spalvų, todėl interjero projekto autoriai – architektų studija „Archidemus“ – kiekvienai funkcinei erdvei pritaikė vis kitokią stiliaus liniją – pabrėžė Senamiesčio architektūros išskirtinumą, įterpė etnostiliaus motyvų, subtiliai priderino industrinių akcentų ir sukūrė eklektišką „Boho Chic“ nuotaiką.
Objekto dosjė:
Tipas – butas renovuotame name Vilniaus senamiestyje.
Plotas – 46 m², patalpų aukštis – 3,3 m.
Gyvenamoji erdvė: svetainė, virtuvė ir valgomasis, miegamasis, vonios kambarys.
Gyventojai – dviejų asmenų šeima.
Projekto autoriai – architektų studija „Archidemus“.
XIX a. pabaigoje statytame name įrengtas butas iki remonto buvo suskirstytas į mažus kambarėlius.
Projekto autoriams buvo svarbu šią nedidelę erdvę paversti patogesne gyventi, atitinkančia šiuolaikinių miesto žmonių poreikius, todėl pirmiausia teko visas nevertingas atitvaras „išvalyti“ bute sukuriant visiškai naujas, gerai apgalvotas ir pritaikytas patogesniam gyvenimui funkcines zonas.
Kadangi į butą patenkama tiesiai iš lauko, buvo būtina pereinamoji erdvė – prieškambaris.
Architektai pasakoja, kad, norint jį suformuoti, teko svetainę atskirti papildomu tūriu – „sala“, kurią galima apeiti iš visų pusių.
Iš prieškambario pusės joje įrengta sieninė drabužinė, o svetainėje sienelė pritaikyta knygų lentynoms.
Kone pačiame buto centre suprojektavus šią „salą“, pavyko atskirti kiekvieną funkcinę zoną, sukurti privatumo ir jaukumo pojūtį, tačiau buvo išsaugota vientisa, pertvaromis nesuskaidyta nedidelio buto erdvė.
Interjero studijai „Archidemus“ projektuojant interjerus visuomet norisi eksperimentuoti nesilaikant vientiso stilistinio braižo.
Akivaizdu, kad stiliaus eksperimentai buvo išmėginti ir kuriant šio buto interjerą. Kiekviena erdvė čia turi tarsi savo stiliaus liniją.
Virtuvė su valgomuoju – tai savotiška duoklė senamiesčiui: dėmesį čia iš karto patraukia aristokratiškas akcentas – Johanneso Varmeerio drobės „Mergina su perlo auskaru“ reprodukcija, rasta „Dubingių“ salone.
Klasikinei temai intrigos suteikė industrinio stiliaus stalas bei egzotiški augalai. Svetainėje matyti daugiau egzotiškų dekoro elementų, bet visą interjerą jungia eklektiškasis „Boho Chic“ stilius, apimantis „daugiau yra daugiau“ filosofiją.
Siekdamas suvienyti skirtingas stilistines linijas, architektai visoms erdvėms parinko baltą vyraujantį koloritą, pasak jų, tai geras pagrindas, paliekantis galimybę pagyvinti interjerą po truputį sluoksniuojant naujas, drąsesnes spalvas.
Šio interjero gyvumui kurti buvo pritaikytas sodrus vandens mėlynumo atspalvis.
Vienintelis uždaras buto kambarys – miegamasis, tačiau ir čia projekto autoriai paliko galimybę komunikuoti ir persilieti patalpų erdvėms.
Pasak jų, butas buvo planuojamas dviejų asmenų šeimai, tad miegamasis retai atribojamas nuo svetainės. Dėl šios priežasties buvo parinkta stumdomųjų ąžuolinių durų konstrukcija, leidžianti palikti didesnę atvirą angą tarp šių skirtingos paskirties funkcinių zonų, neužimanti papildomos erdvės ir įleidžianti į svetainę šiek tiek saulės šviesos iš pietinėje pusėje įrengto miegamojo.
Kita vertus, net ir uždarius duris pro matinio stiklo langelius į bendrąją erdvę gali patekti jaukiai išsklaidyta natūrali šviesa.
Jaukiai nuotaikai sukurti projekto autoriai naudojo ir kitas priemones. Viena jų – namų tekstilė. Architektai pripažįsta, kad jos svarba šiame interjere nemaža: įvairių spalvų bei faktūrų gaminiai – rankų darbo rytietiškų raštų kilimas prieškambaryje, džiuto kilimai valgomajame ir miegamajame, ryškios pagalvės, šviesios užuolaidos, minkšta kailio faktūra, blizgūs aksomo akcentai – vizualiai suminkštino erdves ir pabrėžė „Boho Chic“ stiliaus ekspresiją.
