Vis daugiau mieste gyvenančių žmonių mėgaujasi palangių daržininkyste savo namuose ir užsiima prieskoninių žolelių auginimu. Tai ne tik malonus laiko praleidimas, atsipalaidavimas, tačiau ir džiuginantis rezultatas, kuriuo galima gardinti patiekalus. Kaip auginti prieskonines žoleles, kad jos klestėtų, kokių klaidų vengti ir kaip tinkamai jas tręšti pasakoja Lina Liubertaitė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė.
Prieskoniai ant palangės
Susikurti savo prieskoninių žolelių daržą namuose ant palangės – nesudėtinga, nes beveik visos prieskoninės žolelės gali būti auginamos namuose: tai bazilikai, mairūnai, mėta, gelsvė, rozmarinas, petražolė, čiobreliai ir daug kitų.
„Auginti vazone visiškai netinkami tik krapai. Nors atrodo, kad tai – tradicinis lietuviškas prieskoninis augalas, kuris auga bet kur, bet štai vazone neaugs. Jei turite galimybę, sėkite jį tiesiai į dirvą lauke“, – patarimais dalijasi L. Liubertaitė.
Pasirinktų augalų sėklas galima sėti į daigyklą, vazonėlį ar tiesiog indelius nuo įvairių maisto produktų pripylus durpių arba durpių substrato. Sėklas rekomenduojama paskirstyti taip, kad tarp jų liktų bent piršto pločio tarpelis, o tuomet lengvai užbarstyti dirvožemio ant viršaus. Svarbu nepamiršti pirmą kartą palaistyti – itin smulkias sėklas geriausia lieti ne iš laistytuvo, bet purkšti kambario temperatūros vandeniu. Pasėtas sėklas vertėtų uždengti dangčiu, stiklu arba paprasta maistine plėvele ir laukti, kol sudygs.
Prieskoninių žolelių auginimas turėtų teikti malonumą, todėl neverta pernelyg įsitempti ir laikytis griežtų taisyklių. Anot ekspertės, žmonės augalus ant palangių sėja ne dėl mados, bet todėl, kad žolelių auginimas motyvuoja, susijęs ne tik su rezultatu, bet ir su juslėmis, leidžia pajusti užauginto augalo skonį.
Pasėjau, o kaip prižiūrėti?
Pasėjus žoleles, svarbu kantriai sulaukti, kol pradės dygti daigai. Tik pasirodžius pirmiesiems daigams, plėvelę reikėtų nuimti, o vazonėlį statyti ant saulėtos palangės.
Augalai, gavę saulės, kaipmat pradės vykdyti fotosintezę. Kai daigai paaugs, galima būtų juos persodinti ir šiek tiek išskirstyti.
„Kaip žinome, vienas melisos ar mėtos, baziliko kerelis užima visai nemažai vietos ir gali būti, kad visame vazone augs tik vienas daigelis.
Bazilikai puikiai auga ir ant palangės, bet perkėlus keletą daigų į šiltnamį taip pat galima sulaukti gero derliaus. Daugeliui prieskoninių augalų labai tinkamos sąlygos yra ir balkone, kur jie auga gryname ore“, – ką daryti toliau paaiškina L. Liubertaitė.
Tręšti ar netręšti?
Kai pasėtas augalas išdygsta ir ūgteli, galima imtis persodinimo darbų. „Užsiauginus pomidoro ar paprikos daigą ir persodinant jį į vazoną, kuriame augs toliau visą likusį sezoną, reikia pasirūpinti dirvožemiu, kuris turėtų pakankamai maisto medžiagų – vazone augalui nėra iš kur jų paimti papildomai. Tam tiktų durpių substratas su kompostu, kurį galima papildyti trąšomis. Svarbu, kad trąšos būtų ilgo poveikio. Pavyzdžiui, man pasiteisino „Plant-I-Boost” – šios trąšos yra ne tik ilgo poveikio, bet ir organinės kilmės. Jos palaipsniui atiduoda maistines medžiagas į dirvožemį, todėl galime būti tikri, kad augalas turės pakankamai medžiagų visam augimo laikui“, – pataria L. Liubertaitė.
Organines trąšas reikia sumaišyti su dirvožemiu, o pasodinus – gerai palieti. Tik palaisčius trąšos pradeda veikti, o augalas pasisemia lėtai tirpstančių maisto medžiagų kartu su vandeniu. Trąšos veikia itin švelniai ir nenudegina augalų šaknų.
Dažniausiai daromos klaidos
Augalus atidžiai stebėti reikia ir tam, kad pavyktų tinkamai juos prižiūrėti. Viena iš dažniausiai daromų klaidų – perlaistymas. Per didelėje drėgmėje augantis augalas pagelsta, o žmonėms tuomet atrodo, kad per mažai laistė, kad reikėtų dar daugiau palaistyti. L. Liubertaitė pataria kasdien pakilnoti vazonėlius ir stebėti, kaip skiriasi jų svoris. Vazonėliai kiekvieną dieną po truputį lengvėja, o tai reiškia, kad jau mažėja drėgmės ir laikas palaistyti. Ir priešingai, jei augalas sveikas, žalias, bet jo lapeliai nulinkę, tada gali būti, kad tikrai jam pritrūko drėgmės.
„Prižiūrint augalus reikia atidumo, bet ir reikėtų stengtis neiškristi iš savo įprasto gyvenimo ritmo. Reikia tiesiog leisti sau būti šalia augalų, bet tai nereiškia, kad turime per daug įsitempti, laikytis kažkokių taisyklių. Tiesiog turime išmokti atidžiai stebėti ir sureaguoti“, – sako L. Liubertaitė.
Prieskoninėms žolelėms labai svarbu naudoti kambario temperatūros vandenį, nes jos dažnai būna kilusios iš šiltesnių kraštų ir šaltas vanduo gali joms pakenkti. Geriausia laistymui skirto vandens įsipilti iš anksto ir leisti jam pastovėti.
Tinkamai užaugti augalams gali trukdyti ir šviesos trūkumas, kai vazonėliai pastatomi tamsioje vietoje. Geriausia žolelių vazonėlius dėti šiltoje, ramioje vietoje.
