Pradėjusi nuo ne visada sėkmingų „bandymų“, mokydamasi iš savo klaidų, ieškodama patarimų bei žinių internete ir specializuotuose apželdinimo kursuose, kraštovaizdžio dizainerė Jelena Zaiko jau dešimt metų puoselėja savo sodo gėlynus, kurdama dekoratyvias želdynų kompozicijas, savo žiedais džiuginančias nuo ankstyvo pavasario iki rudens. „Sodo kūrimas – tai nesibaigiantis procesas, kuris trunka visą gyvenimą“, – įsitikinusi projekto autorė.
„Savo 24 arų sodybą pradėjome puoselėti prieš 10 metų, – apie savo sodą pradeda pasakoti vilnietė kraštovaizdžio dizainerė Jelena Zaiko.
– Per tą laiką ji keitėsi kelis kartus: nuo kaimiško stiliaus su autentiškomis dekoracijomis – rogėmis, ratais ir kitais atributais iki angliško rožių sodo.“
Dabartinį savo sodo įvaizdį Jelena būtų linkusi priskirti mišriam stiliui – kažkas tarp peizažinio ir natūralistinio sodo.
Kadangi sodo kūrimo pradžioje patirties visiškai neturėjau, o gražios aplinkos labai norėjosi, sodinau visus man patikusius augalus, o paskui dar 10 kartų persodindavau, – prisimena sodo šeimininkė.
– Deriniai nepavykdavo tokie, kokių norėjau, augalai tiesiog žūdavo, nes buvo skirti ne mūsų klimatinei zonai, arba atvirkščiai – užaugdavo milžiniško dydžio pirmame gėlyno plane.
Vėliau, kai pradėjau labiau domėtis augalais ir kraštovaizdžio dizainu, supratau savo klaidas: svarbiausia neprisodinti pavienių augalų palei tvorą, kaip buvau padariusi aš, o kurti masyvius želdynus. Juos daug lengviau prižiūrėti ir atrodo jie daug stilingiau.“
Jelena gėlynuose derina skirtingus žydinčius augalus: „Angliška rožė „Abraham Darby“ – viena iš mano mylimiausių. Ji labai populiari dėl gausaus žydėjimo, neįprastos besikeičiančios žiedų spalvos bei nuostabaus vaisių kvapo. Šalia jos auga šluotelinė hortenzija „Pinky Winky“, monardos, rusmenės.“
Svarbu planuoti sodo zonas
Kraštovaizdžio dizainerė pataria nekartoti jos pačios darytų klaidų ir pirmuosius sodo kūrimo darbus pradėti nuo zonų planavimo.
Pirmiausia išskiriamos pagrindinės trys zonos: reprezentacinė įrengiama prie įėjimo ir turi būti gražiausia, kita zona – gyvenamoji, kur vyksta įprastinis šeimos gyvenimas, ir ūkinė – čia auginamos daržovės, laikomi sodo rakandai.
Taip pat, pasak Jelenos, labai svarbu, kad kiekvienas šeimos narys turėtų savo mėgstamą vietą sode, o protingai suplanuotas sklypas atrodys harmoningai ir teiks malonumą jame gyvenantiems žmonėms.
„Aš didžiausią dėmesį skyriau gyvenamajai zonai, nes tai yra sklypo branduolys, joje verda visas gyvenimas. Čia įrengta lauko virtuvė, poilsio namelis su terasa, gėlynai, prie kurių veda takeliai, įvairūs lauko baldai, suoleliai, – pasakoja Jelena.
– Suolelių yra daug ir jie išdėstyti po visą sklypą. Aš labai mėgstu prisėsti pasigrožėti žydinčiomis gėlėmis, atsigerti kavos pavėsyje, jei karšta, arba pasišildyti saulėje vėsesnėmis dienoms.“
„Kadangi mūsų sklype yra iškastas nedidelis tvenkinys, labai mėgstame leisti laiką meškeriodami arba tiesiog gulėdami ant gultų. Apželdintas jis minimaliai, čia pasodintas svyrantis gluosnis, šlaituose kadagių kompozicija, vandenyje auga pelkiniai irisai bei kelių rūšių vandens lelijos“, – vardija projekto autorė.
„Kamasijos atsirado mano sode tik prieš metus, aš jas stebiu ir nuolatinės vietos dar nesugalvojau. Tai įdomus, dar retai pasitaikantis mūsų soduose svogūninis augalas“, – savo „bandymus“ atskleidžia kraštovaizdžio dizainerė.
Jelena prasitaria, kad prie tvenkinio jau kurį laiką planuoja įrengti medinį lieptelį: „Bet galbūt kitą sezoną. Kadangi viską darome savo rankomis, procesas užtrunka, bet tai ir yra malonumas – kurti savo aplinką. Sodo kūrimas yra nesibaigiantis procesas, kuris vyksta visą žmogaus gyvenimą.“
Centrinėje dalyje – gėlynas
Gyvenamosios kiemo zonos centrinėje dalyje puikuojasi pats pirmasis Jelenos sukurtas gėlynas. „Pradžioje tai buvo tarsi alpinariumas su daug įvairių rūšių žemaūgių, besidriekiančių augalų. Nežinau kodėl, bet pradedantieji sodininkai mėgsta įrenginėti būtent alpinariumus, aš buvau ne išimtis, – prisimena dizainerė.
– Bet pernai jis buvo kardinaliai perdarytas. Dabar tai apvalios formos gėlynas, kuriame auga šluotelinės hortenzijos, liatriai, katžolės, ežiuolės, įvairūs snapučiai, keletas besidriekiančių rožių, alūnių, šalavijų, ylialapių flioksų. Jis nepertraukiamai žydi nuo kovo iki vėlyvo rudens.“
Kraštovaizdžio dizainerė pataria
„Kuriant dekoratyvų gėlyną reikia atsižvelgti į augalų struktūrą, lapų formą, spalvą bei žydėjimo laiką. Nesodinkite agresyviai besiplečiančių augalų šalia lepesnių, nes šie neatlaikys konkurencijos ir galiausiai nunyks.
Nepersistenkite su augalų gausa, nes mažiau yra daugiau: geriau didesnis kiekis vienos rūšies nei daug įvairių rūšių po vieną egzempliorių. Aišku, dar reikia atsižvelgti į apšvietimą, dirvos sudėtį bei rūgštingumą, bet tai jau „aukštasis pilotažas“.“
Jelena pasakoja, kad projektuodama gėlynus savo sode stengėsi sukurti nuolat kintantį vaizdą. „Gėlės mano sode žydi nuo pat ankstyvo pavasario, tuomet pražysta snieguolės, krokai, tulpės, narcizai, iki pat vėlyvo rudens, kurį savo žiedais nuskaidrina rudeniniai astrai, jurginai, chrizantemos bei vėjyje plevėsuojančios miskantų šluotelės, – paaiškina projekto autorė. –
Daugelį augalų sodinau intuityviai, bet rezultatas pavyko visai neblogas ir mus džiugina.“ Ypač jai svarbu, kad gėlės žydėtų kuo ilgiau: „Atradau naują pomėgį – kuriu puokštes iš savo sode užaugintų gėlių, dėl to dabar sode pirmenybę teikiu tiems augalams, kuriuos galiu panaudoti kūrybai.“
„Dekoratyviniai česnakai – mano didžioji meilė, – sako Jelena. – Jie dekoratyvūs, puošia sodą labai ilgą laiką net ir peržydėjusiais žiedais. Šiuo metu tai ypač madingas augalas.“
Norėdama sukurti vešlaus, žydinčio ir stilingo gėlyno vaizdą, kraštovaizdžio dizainerė visada derina daugiametes gėles su vienmetėmis. „Vienmetės, skirtingai nuo daugiamečių, žydi labai ilgą laiką ir savo žiedais papildo gėlynus. Pačios mėgstamiausios vienmetės – patagoninės verbenos, kosmėjos, kleomės, ratilai, įvairūs skėtiniai žoliniai augalai“, – vardija projekto autorė.
Želdinimo būdas reikalaujantis mažai priežiūros
Pasak jos, labai svarbu planuojant gėlynus įsivertinti, kiek laiko jūs galėsite skirti sodo priežiūrai. Nuo to priklausys, kokį želdinimo stilių pasirinkti.
„Mano patirtis parodė, kad natūralistinis želdinimo būdas reikalauja mažiausiai priežiūros: augalai sodinami tankiai, nuo struktūrinių, sezoninių iki dengiamųjų. Visa priežiūra susideda iš augalų apkirpimo bei gėlynų ravėjimo pavasarį. Vėliau tik minimalus įsikišimas, o augalai tęsia savo gyvenimą bendrijoje“, – pataria Jelena.
Kiemo akcentas – gudobelė „Pauls Scarlet“. Šis medis vasaros pradžioje apsipila fantastiško grožio mažas rožytes primenančiais žiedeliais, yra labai dekoratyvus ir puošnus, nereikalaujantis jokios papildomos priežiūros.
Vėlyvą pavasarį Jelenos gėlynuose pražysta sibiriniai irisai, arba vilkdalgiai. „Turiu kelių spalvų šių gražuolių. Patinka tuo, kad ilgai ir gausiai žydi, lapai dekoratyvūs visą sezoną, negeltonuoja ir neserga, kaip pavyzdžiui, barzdotieji irisai“, – sako sodo šeimininkė.
Medinė pergolė sodo gilumoje anksčiau buvo sumanyta kaip poilsio vieta, tačiau praplėtus gėlyną liko tiesiog akcentu ir atrama rožei.
Medėjantis bijūnas – gražus, dideliais ir kvapiais žiedais, bet labai trumpai žydintis krūmas. „Kai jis žydi, sode pasklinda nuostabus aromatas. Skirtingai nuo žolinių bijūnų, medėjančio bijūno žiedai visiškai nesilaiko pamerkti, ir man tai didžiulis trūkumas.
Per 7 metus šis krūmas išaugo apie 2 metrų dydžio. Patarčiau jį sodinti pusiau pavėsyje, kad žiedai išsilaikytų bent pora dienų ilgiau“, – dalijasi patirtimi Jelena.
