Nors nuo 2021-ųjų naujai statomi pastatai pagal ES direktyvas turės atitikti beveik nulinės energijos (A++ klasės) suvartojimo reikalavimus, Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu sertifikuota tik kiek daugiau nei 60 A++ klasę atitinkančių pastatų. Specialistų teigimu, prisitaikyti prie šių pokyčių nėra sudėtinga, tačiau visuomenei vis dar trūksta informacijos, ką reiškia reikalavimas statiniams atitikti A++ klasę ir kaip sistemingai pasiruošti šiam pokyčiui?
Pastatų energinių klasių reikalavimai keičiasi siekiant pagrindinio tikslo – turėti energiją taupančius, efektyvius ir mažiau aplinką teršiančius pastatus. Specialistų teigimu, perėjimas nuo A+ prie A++ klasės turėtų būti kur kas sklandesnis nei iš prieš tai buvusios A energinės klasės.
,,Pagal naująjį ES žaliąjį kursą, iki 2050 m. Europa sieks tapti klimatui neutraliu regionu, o visi statiniai turės atitikti A++ energinio efektyvumo reikalavimus. Sėkmingam šio pokyčio įgyvendinimui reikalingas tinkamai pasiruošęs statybų sektorius su apmokytais darbuotojais ir galimybe pasinaudoti ES parama reikalingai programinei įrangai ir įrankiams įsigyti”, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2030 m. naujų namų reikės maždaug trims milijardams, arba 40 proc. Žemės gyventojų. Tai reiškia, kad ateities statyba neišvengiamai turės būti nukreipta į tvarumą, darnios aplinkos kūrimą. Turėsime statyti tokius pastatus, kurie tausotų aplinką viso gyvavimo ciklo metu ir atitiktų beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus, naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius.
D. Gedvilas neabejoja, kad pastatų sektorius turi didžiulį potencialą taupyti energiją, dėl šios priežasties atsiras neišvengiamas poreikis investuoti į tokius sprendinius kaip saulės ir vėjo jėgainės, hidroturbinos, biokuro ir geoterminės energijos naudojimą.
4 pagrindiniai pokyčiai, kuriems reikia pasiruošti
Pastato energinis naudingumas žymi energijos kiekį, kuris būtinas tam, kad pastatas būtų aprūpintas energija šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui, apšvietimo reikmėms, t. y., energijos kiekis, reikalingas pastatui pagal jo paskirtį eksploatuoti.
Kuo skiriasi A++ reikalavimai nuo A+ energinės klasės reikalavimų ir kokiems pagrindiniams pokyčiams turime ruoštis? Pasak ,,Mepco” Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, šie Statybos techninio reglamento reikalavimai šiek tiek griežtesni, tad turime ruoštis pagrindiniams A++ pokyčiams:
Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Daugiau negu 50 proc. energijos pastate turės būti iš atsinaujinančios energijos, o tai yra – biokuras, vėjo jėgainės, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai ir šilumos siurbliai.
Aukštesni reikalavimai išorės atitvarų šiluminėms savybėms. Keičiasi reikalavimai pastatų išorės atitvaroms, tai reiškia, kad šilumos perdavimo koeficientas U turės būti dar mažesnis, pavyzdžiui, sienų iš 0,13 W/m2*K į 0,11 W/m2*K bei energijos sąnaudoms, skirtoms pastato šildymui.
Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemoms su šilumogrąža. Jų šilumos atgavimas turės būti ne mažesnis kaip 80 proc., o ventiliatorių efektyvumas ne didesnis nei 0,45 Wh/m3 (šis rodiklis dažnai nėra lengvai pasiekiamas).
Geresnės šiluminės savybės pertvarų ir tarpaukštinių perdangų, skiriančių autonominius šilumos šaltinius, įrengtus patalpose ar butuose.
Pastatų savininkai, gavę statybos leidimą šiemet, dar galės statyti A+ pastatus, nespėję to padaryti iki kitų metų, turės koreguoti projektus ir pasiekti reikalaujamą A++ klasę. Nuo ko pradėti pokyčius? Gedimino Šilansko teigimu, pastato sertifikavimas yra kompleksinis procesas, kurio metu svarbiausias bendradarbiavimas yra tarp energinio naudingumo konsultantų ir architektų, konstruktorių. Kartais A+ klasės pastate pakanka pakeisti pastato orientaciją ar saulės praleisties koeficientą g. (bendra saulės energijos dalis, patenkanti į patalpos vidų) bei inžinerinių sistemų parametrus ir tokiu būdu pasiekti A++ klasę. Žinoma, labai svarbi ir statybos darbų kokybė, ypač pastato sandarumas, tam reikalingi kvalifikuoti statybininkai.
,,Pirmas ir svarbiausias tikslas yra įvertinti projektinį pastato pasiūlymą – kokią klasę jis atitinka, ką galima patobulinti ir kuriose srityse optimizuoti, kad būtų pasiekta A++ klasė. Viso pastato projektavimo metu rekomenduojama bendradarbiauti su pastatų energinio naudingumo vertinimo ekspertais, kurie paruošia architektams užduotį su atitvarų savybėmis ir inžinerinių sistemų charakteristikomis. Būtent energinio naudingumo konsultantų atsakomybė yra užtikrinti sklandų perėjimą nuo A+ prie A++ klasės”, – komentavo G. Šilanskas.
