Norint kitą vasarą mėgautis nuo kaimynų žvilgsnių apsaugotu kiemu, darbus verta pradėti ne pavasarį, o jau liepą. Vasaros vidurys – tinkamas laikas įvertinti sklypą, suplanuoti želdinius ir paruošti vietas augalams, kurie rudenį bus sodinami kaip natūrali privatumo uždanga.
populiarios
Nuo A iki Z
Šiuolaikinis tempas mus sekina, todėl savo namų kieme vis dažniau ieškome ne tik gražios vejos, bet ir psichologinio prieglobsčio. Daugelis svajoja apie asmeninę ramybės oazę, tačiau susiduria su klaidingu įsitikinimu: norint harmonijos sode, būtina iškasti didžiulį, brangiai kainuojantį tvenkinį.
Pavasarį atitirpęs sniegas neretai atidengia ne džiuginantį vaizdą, o tikrą sodybos savininko košmarą – išretėjusią, samanomis apaugusią ar net iššalusią žolę. Nors dažniausiai puolame kaltinti atšiaurią žiemą arba prastą trąšą, tiesa yra kur kas paprastesnė. Pasirodo, viską lemia dar pačioje pradžioje padaryti sprendimai, o neteisingas vejos sėjimas yra tas nematomas pamatas, dėl kurio vėliau griūva viso jūsų kiemo grožis.
Žieminiai česnakai ilgai atrodo nereiklūs, tačiau vasaros viduryje jų derlių reikia stebėti itin atidžiai. Vos kelios pavėluotos dienos gali lemti, kad galvutės pradės skilti, prasčiau laikysis ir greičiau praras kokybę.
Tvarkinga, prižiūrėta veja – daugelio namų savininkų svajonė, tačiau toks rezultatas reikalauja šiek tiek daugiau nei tik paprasčiausio žolės pjovimo įprasta žoliapjove. Žoliapjovės – trimeriai, dar vadinami rankinėmis žoliapjovėmis, yra ne mažiau būtini, norint pasiekti tas zonas, prie kurių neįmanoma prieiti kitaip. Pavyzdžiui, aplink medžius, prie tvoras, greta gėlių vazonų.
Kai kurie sodo sprendimai yra ne tik praktiški, bet ir kupini simbolikos. Rozmarinas – vienas iš tokių augalų. Jis vertinamas dėl savo išraiškingo aromato, grožio, atsparumo, gebėjimo pagerinti nuotaiką ir netgi apsaugoti namus nuo blogio. Vis daugiau sodininkų pasirenka jį auginti ne bet kur, o tiesiai prie namų durų. Žymi britų sodo ir daržo ekspertė, ilgametė BBC „Gardeners’ World“ laidų vedėja C. Klein išvardino net 7 priežastis, kodėl prie durų augina rozmariną.
Kai sodo centrų lentynos lūžta nuo ryškiausių gėlių, vedami momentinės emocijos trokštame kuo greičiau paversti savo kiemą žydinčia oaze. Tačiau šis psichologinis poreikis turėti viską „čia ir dabar“ dažnai pakiša koją – žiedams nubyrėjus, sklypas staiga tampa nykus ir tuščias. Želdynų dizainerė ir tinklaraščio „Ramybės sodas“ kūrėja Juta Malinauskienė įspėja: norint turėti erdvę, kuri ramina ir džiugina ištisus metus, sodo kūrimas privalo prasidėti nuo tų elementų, kurie išlaiko vaizdą net ir tada, kai gamtoje nelieka jokių spalvų.
Visi esame tai patyrę: pamatome nuostabiai žydintį augalą, parsivežame jį namo, pasodiname laisvame plote ir... stebuklas neįvyksta. Priešingai – ilgainiui svajonių kiemas, turėjęs tapti ramybės oaze, virsta nuolatiniu galvos skausmu ir varginančia prievole. Kodėl taip nutinka? Mano Namai kalbinta patyrusi želdynų dizainerė atvirai dalinasi ne tik profesinėmis įžvalgomis, bet ir asmenine patirtimi.
Žieminė sėja vis dar kelia daug klausimų net patyrusiems daržininkams. Tačiau būtent ši technika leidžia vieną iš mėgstamiausių daržovių užsiauginti anksčiau, sveikesnius ir stipresnius. Patyrę sodininkai tikina: jei laikysitės kelių paprastų taisyklių, rizika minimali, o rezultatas – labai džiuginantis.
Atrodytų, kas gali būti paprasčiau – įkišai skiltelę į žemę ir pamiršai. Tačiau kodėl vienų daržininkų česnakai užauga dideli kaip obuoliai, o kitų – smulkūs, pageltę ar supuvę dar lysvėje? Paslaptis slypi ne veislėje, o technologijoje.Tinkamas žieminių česnakų sodinimas yra menas, kuriame svarbu viskas: nuo dirvos temperatūros iki vieno paprasto triuko su smėliu, kurį naudoja profesionalai.
Svarstote, kuo laistyti česnakus gegužę, kad vasarą galėtumėte džiaugtis pavydėtinu derliumi? Šis mėnuo yra pats lemiamiausias metas tiems, kas rudenį pasodino žieminius česnakus. Būtent dabar augalai aktyviai formuoja žaliąją masę ir pradeda megzti būsimas galvutes.
Daugiau jokio turinio














