Modernios medicinos tėvu laikomas Hipokratas yra sakęs, kad pirmiausia turėtų būti gydoma žodžiu, tada augalu ir tik tuomet peiliu.
gydymas
Atsitiktinis
Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų. Šią savaitę kardiologai mini Miokardo infarkto savaitę ir ta proga įspėja: pavojų kelia ne tik netinkama gyvensena ar paveldimumas, bet ir sisteminės spragos – neefektyvi prevencija, ribotas gydymo prieinamumas ir vis dar per mažas visuomenės sąmoningumas.
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų.
Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įtakos gydymo eigai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog pagal nuojautą, todėl kyla nepageidaujamų pasekmių rizika.
Venų varikozė, arba paviršinių venų išsiplėtimas, yra vizualiai nepatraukli ir sveikatai nepalanki liga, kuriai didelę įtaką daro paveldimumas – jei vienas iš tėvų serga varikoze, tikimybė susirgti vaikui yra 70 proc., o jei serga abu tėvai, tikimybė išauga net iki 95 proc. Tiesa, pakoregavus gyvenimo būdą bei skiriant daug dėmesio profilaktikai, šią ligą galima „nustumti“ į kuo vyresnį amžių arba pasiekti, kad ji pasireikš nežymiai....
