Piramidės ir bokšto dizaino statiniai suteikia sodui jaukumo ir individualumo. Piramidės formos sodintuvai ir braškių bokštai gali būti dekoro elementais, o taip pat kaip praktinės paskirties statiniai, kaip viena iš vertikalaus augalų auginimo priemonių. Be to svarbu, kad visa tai galima pasidaryti patiems savo rankomis.
Kodėl naudotinos braškių piramidės ir boštai?
Visų pirma vertikalus augalų auginimo būdas yra efektyvus metodas privačioje daržininkystėje su ribotomis erdvėmis. Taupant sklypelio plotą svarbu įvertinti kokį augalų kiekį galėsime užauginti vertikalaus auginimo statiniuose tokiuose kaip piramidės formos sodintuvai ir braškių bokštai (1a,b pav.). Daržininkystės praktikoje žinoma, kad trijų pakopų piramidėje su 125×125 cm pagrindu galima sutalpinti 20–25 augalus. Piramidės su didesniu kiekiu pakopų talpina 50 ir daugiau augalų. Pavyzdžiui šešių pakopų piramidėje gali tilpti iki 50 augalų, kuriems tradiciniu atveju reikėtų apie 18 metrų ilgio eilės lysvėje. Svarbu ir tai, kad piramidės ir bokšto dizaino sudintuvuose geresnės galimybės apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Pagrindiniai kenkėjai augalams yra paukščiai ir šliužai. Nuo paukščių augalus apsaugoti galima dengiant sodintuvą tinkleliu. O šliužai norėdami pasiektų uogas, turi lipti. Sausas lentynų ir dirvožemio paviršius yra mažiau patrauklus drėgmę mėgstantiems kenkėjams, negu žemės lygio lysvė. Taip pat praktikai pataria prie apatinės lentynos paviršiaus pritvirtinti kad ir nedidelio pločio varinę juostelę, kuri kontaktuojant atbaido šliaužiančius kenkėjus. Be to braškių sodintuvuose galima auginti ir kitus augalus. Tokios žolelės kaip čiobreliai, laiškiniai česnakai ir petražolės puikiai dera ir gali užpildyti bet kokias spragas jūsų lysvėse. Kai kurie dar-ininkai vieną pusę statinio skiria gėlėms, tokioms kaip medetkos, kad pritrauktų apdulkintojus. Tik privalu vengti sodinti tai, kas nustelbia pagrindinius augalus.
Medžiagos konstrukcijai
Planuojant statinį daryti iš medienos, pagrindinėms detalėms gali būti naudojamas 40×40 mm skerspjūvio tašelis. Skersiniams ir kitoma detalėms gaminti gali būti naudojamas 20×30 mm skerspjūvio tašelis. Viršūnės dangai galima naudoti 20 mm storio lenteles. Statinio konstrukcija labai paprasta, jo statybai pakanka paprastų universalių įrankių ir darbų su mediena įgūdžiai šiuo atveju reikalingi minimalūs. Dažniausiai naudojama spygliuočių mediena. Verta pagalvoti apie slėgiu (vakuumu) apdorotos medienos panaudojimą – tai giluminiu būdu (autoklave) konservantais impregnuota mediena, pasižyminti dideliu atsparumu puvimui, grybeliui, vabzdžiams ir drėgmei. Naudotini išorės darbams skirti medvaržčiai yra atsparūs korozijai ir gali daugelį metų liestis su drėgna žeme.
Piramidės formos sodintuvo konstrukcija
Piramidės formos sodintuvai gali būti įvairių konstrukcijų (2a,b pav.) – trikampiai, keturkampiai, daugiakampiai, taip pat su skirtingu lentynų skaičiumi. Visi šie statiniai padidina jūsų sodo auginimo erdvę, apsaugo augalus nuo kenkėjų. Be to sodintuvo augalus patogiau prižiūrėti, negu lysvėje. Sodintuvai dažniausiai daromi apie 1 m aukščio ir taip pat apie 1 m pločio. Sodintuvų konstrukcijos būna įvairios, bet pagrindinis jų principas išlieka tas pats. Pagrindinė konstrukcijos dalis dažniausiai yra trikampis arba keturkampis piramidės formos stovas (2a pav.), ant kurio dedamos dirvožemį laikančios lentynos sumontuotos tarpusavyje sujungiant atitinkamai apipjaustytas lentas. Šių lentynų matmenys suderinami su sodintuvo stovo atitinkamos vietos matmenimis, kurioje bus dedama pastaroji lentyna. Sodintuvo lentynų skaičius gali būti įvairus (nuo 3 iki 5). Stovo, o taip pat ir sodintuvo piramidės kampas taip pat gali būti įvairus, priklausomai nuo šeimininko sprendimo. Planuodami pasigaminti sodintuvą privalome spręsti kokią pasirinkti medžiagą jo gamybai. Jūs galite naudoti įvairią medieną arba net plastiką. Kedras yra sodininkų mėgstama statybinė medžiaga dėl savo lengvumo ir atsparumo puvimui. Kedras turi išskirtinį kvapą apsaugantį medieną nuo kenkėjų. Kita mediena tinkanti statyti sodintuvus yra sekvoja. Ji taip pat atspari puvimui ir kenkėjams. Deja, sekvoja, kaip ir kedras greitai praranda savo išskirtinę spalvą. Vakuume apdorota mediena yra pigesnė negu kedras ar raudonmedis, bet laikui bėgant, iš medienos išsiplauna toksiškas impregnantas į aplinkinį dirvožemį ir, žinoma, į vaisius. Be abejo, dar galima naudoti ir plastiką, kuris turi savų pliusų ir trūkumų. Dažniausiai darydami piramidės sodintuvą medžiagas pasirinksime pagal savo galimybes.
Braškių bokštai
Braškių bokštai pratęsia piramidės sodintuvo idėją. Atėjus birželiui sodas dovanoja pirmąsis braškių uogas. Deja jos vilioja įvairius kenkėjus ir jie pirmieji aplanko uogas. Braškių bokštas saugo uogas gerokai virš žemės ir sumažina nuolatinę kenkėjų daromą žalą. Taip pat šis dekoratyvus ir patrauklus sodo elementas taupo vertingą žemės plotą. Naudojant vertikalų augalų išdėstymo būdą, braškių bokšte (3a,b pav.) telpa apie 90 braškių kelmų. Auginant tradiciniu būdu pastarieji augalai užimtų nemažo ilgio lysvę. Jeigu 90 braškių kelmų yra per daug jūsų šeimos poreikiams, kitą bokšto pusę galite apsodinti žydinčiais vienmečiais augalais, tokiais kaip našlaitės arba petunijos. Iki vidurvasario jūsų bokštas pasipildys sodriais vaisiais ir gėlėmis. Bokštas gali būti sumontuotas prie centrinio stulpelio pritvirtinus keturias atramas (3a pav.). Kadangi atramos remiasi į keturius centrinio stulpelio kampus, stulpo kampuose būtina sudaryti plokštumas, kad į pastarąsias atremti atramas. Sumontavus rėmą, belieka į jį sudėti laipsniško ilgio lentas, laikančias reikalingą naudojamą dirvožemį (3b pav.). Šios lentos sujungia rėmą ir sudaro tvirtą konstrukciją.
Statinio detalių specifikacija:
| Detalių žymėjimas | Detalių pavadinimai | Detalių skaičius | Matmenys, cm: storis×plotis×ilgis |
| A | centrinis bokšto stulpas | 1 | 9×9×183 |
| B | apatinės karkaso lentos | 4 | 1,9 × 9 ×46 |
| C | šoninės karkaso lentos | 4 | 1,9 × 9 ×160,5 |
| D | pagrindo perimetro lentos | 4 | 1,9 × 9 ×70 |
| E | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×65 |
| F | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×61 |
| G | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×57 |
| H | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×52 |
| I | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×47 |
| J | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×42 |
| K | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×42 |
| L | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×38 |
| M | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×28 |
| N | dirvožemį laikančios lentos | 4 | 1,9 × 9 ×24 |
| O | viršutinės apdailos lentos | 4 | 1,9 × 4 ×17 |
Statinio detalių paruošimas ir montavimas
1 veiksmas. Paruošiame visas detales pagal lentelėje nurodytus matmenis. Bet rekomenduojama lentelių ilgius padidinti po 1 cm, kad galima būtų pakoreguoti jas įstatant į rėmą. Centrinio stulpelio ilgis – 185 cm.
2 veiksmas. Centrinio stulpelio viršutinėje ir apatinėje dalyje padarome plokščius paviršius, kaip parodyta (3a pav.). Kiekvienas plokščias paviršius turi būti apie 1,5 cm gylio ir apie 2 cm pločio.
3 veiksmas. Montuodami keturias L formos rėmo dalis, kurios tvirtinamos prie centrinio stulpelio, pirmiausiai paruošiame šonines rėmo lentas. Pritvirtiname apatinę (B) lentą prie šoninės (C) lentos poros kaiščių pagalba. Paruošę visas keturias L formos rėmo dalis, tvirtiname jas prie centrinio stulpelio. Naudodami specialų šabloną išgręžiame po keturias kiaurymes centriniame stulpelyje ir L formos rėmo dalyje, viršutinėje ir apatinėje dalyse. Po to įstatome kaiščius ir naudodami klijus visas keturias L formos rėmo dalis tvirtiname prie centrinio stulpelio. Po šio veiksmo privalu leisti apie 24 valandas klijams džiūti.
4 veiksmas. Sumontuojame keturias perimetro lentas (D) (3b pav.) Atkreipkite dėmesį, kad šių lentų galai turi 45° nuožulos kampą. Šias lentas pritvirtiname medvaržčiais. Rekomenduojama medvaržčiams išgręžti skylutes, kad įsukant varžtą mediana neskiltų, ypač kai jie įsukami prie lentos krašto.
5 veiksmas. Paruošiame dirvožemį laikančias lentas (nuo E iki N), nupjaudami 60° kampus ir 55° nuožulas (3b pav.). Jeigu reikia, įstatant į rėmą lentų matmenis galima koreguoti, kadangi rėmas gali būti ne visiškai simetriškas.
6 veiksmas. Montuodami kiekvieną dirvožemį laikančių lentų eilės komplektą, jas fiksuojame 12,5cm aukščiau virš žemiau esančio komplekto. Prieš tai naudinga pieštuku pasižymėti pastarųjų lentų padėtį ant šoninės rėmo lentos (C), o taip pat 35° kampą. Naudodami medsraigčius pritvirtiname kiekvieną dirvožemį laikančios lentos galą.
7 veiksmas. Sumontavus dirvožemį laikančias lentas, montuojame viršutines apdailos lentas (O) (3b pav.). Pastarųjų lentelių galai nupjaunami 45° kampu ir suteikia rėmui išbaigtą vaizdą. Lentas pritvirtiname cinkuotomis apdailos vinimis.
8 veiksmas. Jeigu montuojate konstrukciją iš atsparios medienos, pavyzdžiui kedro arba raudonmedžio, jų apdailai nereikia naudoti konservantų. Naudojant konservantus arba aliejinį beicą, įsitikinkite ar jis nėra toksiškas.
Vertikalaus augalų auginimo statinių gali būti įvairiasių konstrukcjų, kurios teikia gausias pasirinkimo galimybes. Pavyzdžiui, braškių bokštui, o taip pat ir piramidei giminingas vertikalaus augalų auginimo statinys gali būti ir sodintuvas be centrinio stovo (4 pav.). Tai supaprastinta konstrukcija, kurią pasigaminti nereikėtų ir didesnių meistrystės patirčių.
Užpildymas dirvožemiu, sodinimas ir laistymas
Pastatę braškių bokštą pasirinktoje vietoje, užpildykite jį žemėmis. Maždaug apie bokšto vidurį nuimkite vieną arba dvi dirvožemį laikančią lentą – taip bus patogu kastuvu užpildyti didžiąją dalį.
Užpildymą pradėkite nuo apatinės pakopos. Užpildykite dirvožemiu ir pereikite prie sekančios pakopos. Taip dirvožemis išliks stabilus dirbant kitose pakopose. Viršutinės bokšto dalies užpildymui naudokite mažesnį kastuvėlį arba mentelę. Užpildę lengvai sutankinkite dirvožemį ir laistykite vandeniu.
Apatiniuose lygiuose, kur sodinimo plotis didesnis, galite sodinti augalus dviem eilėmis. Siauresniuose viršutiniuose lygiuose geriausiai tinka viena eilė išilgai išorinio krašto. Tarp augalų palikite apie 20–25 cm tarpus ir šiek tiek pakreipkite vainikėlius link kiekvienos pakopos išorinio krašto. Tai skatina augalus augti į išorę ir kaskadomis kristi per šonus, o tai puikiai atrodo ir palengvina derliaus nuėmimą. Braškės yra ištroškę augalai su negiliomis šaknų sistemomis, o tai reiškia, kad joms reikia nuolatinės drėgmės, tačiau jos visiškai nemėgsta augti permirkusioje dirvoje. Paprastai braškėms vegetacijos metu būtina drėgmė 3–4 cm dirvožemio sluoksnio gylyje. Tačiau žydint ir brandinant vaisius, drėgmė gali nusileisti iki 5 cm , ypač karštu ir sausu oru. Sudėtingiausia su sodintuvu yra tai, kad viršutiniai aukštai išdžiūsta žymiai greičiau nei apatiniai. Mažesnis dirvožemio tūris, kartu su didesniu vėjo ir saulės poveikiu, reiškia, kad viršutinis lygis gali būti visiškai sausas, o apatinis dar drėgnas. Todėl verta patikrinti drėgmės lygį kiekvienoje pakopoje atskirai, o ne manyti, kad visai piramidei reikia vienodo vandens kiekio. Paprastas būdas ranka patikrinti dirvos drėgnumą atitinkamame gylyje. Jei tokiame gylyje dirva sausa, laikas laistyti. Be abejo tikslinga naudoti drėgmės matuoklį.
Laistykite braškių piramidę anksti ryte, kai tik įmanoma. Taip augalai spės išdžiūti iki vakaro, o tai svarbu, nes šlapia lapija per naktį yra atvira grybelinėms ligoms, tokioms kaip pilkasis puvinys ir lapų dėmėtligė, plitimo galimybei. Vasaros įkarštyje laistyti gali tekti kas dvi tris dienas arba net kasdien viršutinius aukštus, jei temperatūra nuolat aukšta. Vėsesniu oru paprastai pakanka dviejų kartų per savaitę, tačiau visada vadovaukitės drėgme dirvožemyje, o ne laikykitės griežto grafiko. Lengviausias ir efektyviausias būdas laistyti braškių piramidę yra laistymo žarnos arba lašelinis drėkinimas. Jos tiekia vandenį tiesiai į dirvą ir šaknų zoną, todėl lapai ir vaisiai lieka sausi. Vien tai sumažins daugelį grybelinių problemų, kurios kamuoja braškių augintojus. Jei norite naudoti lašelinio drėkinimo arba laistymo žarnas, lengviausia jas suplanuoti ir sumontuoti prieš užpildant braškių piramidę dirvožemiu. Tokiu atveju tektų nutiesti vandens tiekimo liniją.
REIKIA ŽINOTI:
● Montuojant sodintuvų konstrukcijas detalės tvirtinamos atitinkamo ilgio ir skersmens medvaržčiais skirtais lauko darbams;
● Impregnantus arba dažus apdailai būtina pasirinkti be toksinių medžiagų, nes šios medžiagos išsiplauna į dirvožemį ir patenka į vaisius;
● Statinių gamybai rekomenduojama naudoti slėgiu (vakuumu) apdorotą medieną;
● Planuojant pasidaryti braškių bokštą arba sodintuvą rekomenduojama iš anksto apgalvoti augalų laistymo sistemos struktūrą;
● Statinio konstrukcijos viršūnėje gali būti montuojamas dekoratyvinis elementas.
