Šiandien daugelis ieško natūralių būdų, kaip pagerinti savijautą, sustiprinti imunitetą ir rasti vidinę ramybę. Rūšinė kakava – tai ne tik skanus gėrimas, bet ir galingas sveikatos eliksyras, galintis pakeisti mūsų kasdienybę. Tai daugiau nei įprasta karšto šokolado alternatyva – tai tūkstantmečius gyvuojanti tradicija, kurią žmonės naudojo tiek fizinei, tiek emocinei gerovei stiprinti. „Visada ieškojau to Dievo, su kuriuo galėčiau kalbėti, ir vieną dieną į mano gyvenimą atėjo kakava – ji buvo tai, su kuo aš pradėjau dalintis savo mintimis“,– atvirauja įmonės „Kakavos romanas” įkūrėja Evelina Novickaja.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Vos keli žingsniai per žolę – ir jūs jau rizikos zonoje. Balandis žymi ne tik gamtos pabudimą, bet ir pavojingo sezono pradžią – į kovą dėl šeimininko išalkusios stoja erkės. Maitintis ima ne tik po žiemos išalkusios jų nimfos, bet ir suaugusios erkės, kurios lipa aukštyn augalų stiebais, tykodamos praeinančių žmonių. Tačiau klaidinga manyti, kad pavojus tyko tik miško glūdumoje – erkės vis dažniau pasirodo ten, kur kasdien vaikštome visi: parkuose, kiemuose, net iškylų pleduose.
Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Lietuva pirmauja pasaulyje pagal sergamumą erkiniu encefalitu. Naujausiais duomenimis remiantis, sergamumas mūsų šalyje siekia beveik 21 atvejį 100 tūkst. gyventojų ir šie rodikliai nuolat auga. Specialistai papasakojo, kaip atskirti pirmuosius erkinio encefalito ir Laimo ligos simptomus, priminė apie skiepų svarbą bei jų eigą, ir atskleidė, kaip taisyklingai ištraukti jau įsisiurbusią erkę.
Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtiniausius daiktus ir maisto atsargas, kuriomis turėtume pasirūpinti, o kai kurie planuoja ir savo išvykimo krepšių turinį. Specialistės papasakojo, kokiais vaistais turėtų būti papildyta namų vaistinėlė, kaip tvarkyti ir planuoti jų turinį, jeigu kartais dėl ekstremalios situacijos į vaistinę nuvykti negalėtume, ir ką tokiu atveju daryti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Ankstyvi rytai ir produktyvumas – du dalykai, kurie daugeliui gali atrodyti nesuderinami. Kaip išlikti energingu visą dieną, jei keliesi anksti ir rizikuoji jaustis pervargęs ar mieguistas? Tokį klausimą dažnai kelia tie, kurie vertina ilgesnį miegą. Tačiau psichologai teigia, kad būtent ankstyvas rytas gali tapti raktu į efektyvesnę dieną – svarbiausia susikurti tinkamus ryto ritualus. Tai patvirtina ir prodiuserė, laidų vedėja bei nuomonės formuotoja Simona Albavičiūtė-Bandita, kuri sutiko atskleisti savo ritualus, padedančius puoselėti emocinę gerovę, didinti produktyvumą ir jaustis energinga.
Globalaus tyrimo apie miegą duomenimis, 4 iš 10 žmonių Lietuvoje taip mėgsta miegoti, kad poilsio labui mielai praleistų renginius ar kitas vakarines veiklas. Tačiau beveik trečdalis pripažįsta, kad vis tiek nubunda pavargę bent tris ar keturias dienas per savaitę. Kineziterapeutų teigimu, poilsio kokybė dažnai priklauso ne tik nuo to, kiek valandų miegame, bet ir kokioje padėtyje.
Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinės sveikatos liga Europos Sąjungoje, nuo kurios kenčia apie 25 milijonai gyventojų. Kaip su tuo gyventi ir kovoti, informacijos yra gausu, tačiau retas kalba ir žino, kad nerimo sutrikimams, jų prevencijai ir mažinimui įtaką gali daryti tai, kokiuose namuose gyvename. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, nerimui didžiausią įtaką daro tokie namai, kuriuose negalime nusiraminti. Bet kaip susikurti namus, kuriuose lengva nurimti ir ma...
Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad sezoniniai pokyčiai pavasarį ne visiems žmonėms sukelia teigiamų emocijų ar energijos antplūdį. Šiuo metu kai kurie asmenys gali patirti emocinį ir fizinį diskomfortą ar net pavasarinės depresijos, dar vadinamo atvirkštiniu sezoniniu afektiniu sutrikimu, simptomus. Dėl šios priežasties itin svarbu laiku atpažinti nerimą keliančias būsenas, o prireikus pagalbos kreiptis į specialistus. Kasmet kovo 20 d. minint Tarptautinę laimės dieną, siekiama atkreipti dėmesį į emocinės gerovės ir laimės svarbą žmonių asmeniniame ir visuomenės gyvenime.
Išlindus saulei, parkai prisipildo bėgikų, o viešose, lauke įrengtose sporto aikštelėse sunku surasti laisvą vietą. Nors fizinį aktyvumą palaikyti derėtų visus metus, neretai sportuoti suskumbame pavasarį, atšilus orams – norime pasiruošti vasarai ir artėjančiam bikini sezonui. Specialistės patarė, kaip saugiai grįžti į sportą po tingios žiemos, kaip tinkamai paruošti kūną didesniam fiziniam krūviui, bei atskleidė, kokios dažniausios klaidos daromos sugrįžus į sportą po ilgesnės pertraukos.
Metų pradžia dažnai būna kupina skambių pažadų – sveikiau maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių ar kaip tik įtraukti naujus, naudingus ritualus į kasdienybę. Tačiau, kaip pastebi gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė-Ivanauskė, nors sausio mėnesį daugelis yra kupini motyvacijos ir noro gyventi sveikiau, šaltuoju metų laiku mūsų organizmas dažnai reikalauja komforto – šiltų, sočių, bet ne visada sveikų patiekalų.
Šiandien – Pasaulinė miego diena, o paskutinį kovo sekmadienį laikrodžius pasuksime valandą į priekį. Nors šis pokytis dažnai atrodo nereikšmingas, prarasta valanda gali turėti ilgalaikių pasekmių: padidėjusį nuovargį, sumažėjusį produktyvumą, sutrikusi ritmą. „Samsung Health“ duomenimis, surinktais iš 40 Europos šalių, laiko persukimas gali sutrikdyti miegą net kelioms savaitėms, o didžiausią poveikį jaučia dvidešimtmečiai.
Rūpinimasis sergančiu fizine ar psichine liga artimuoju yra ne tik didelė atsakomybė ir prasmingas darbas, bet ir didžiulis emocinis iššūkis. Dažnas, sergančius artimuosius prižiūrintis, pamiršta savo paties emocinę ir psichologinę sveikatą. Specialistai įspėja, kad ilgalaikė artimojo priežiūra gali sukelti stresą, perdegimą, vienišumą ar net depresiją.















