Stoginės ir terasos yra ne tik puikus būdas mėgautis laisvalaikiu lauke, bet ir svarbi jūsų namų estetikos dalis. Kad jos ilgai tarnautų ir visada atrodytų puikiai, būtina tinkamai jas prižiūrėti. Tinkama priežiūra užtikrina, kad jūsų stoginė ir terasa bus ne tik graži, bet ir funkcionali visais metų laikais. Toliau pateikiami išsamūs patarimai, kaip tai padaryti, atsižvelgiant į naujausias tendencijas ir ekspertų rekomendacijas.
Aplinka
Atkeliavęs ruduo atneša įvairius pokyčius tiek į gamtos, tiek į žmogaus gyvenimą. Kalbant apie daržininkystę bei sodininkystę, ruduo paprastai reiškia, kad vienus darbus keičia kiti nemažiau svarbūs darbai. Tad kokie yra pagrindiniai rugsėjo darbai darže bei sode?...
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių (be čiurlių daugiabučiuose gali apsigyventi ir kregždės) rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams.
Ankstyvi rudens mėnesiai – tinkamiausias laikas medžių sodinimui. Modernių apželdinimo kursų organizatorė „Geltonas karutis“ Lina Liubertaitė pataria, ką reikia numatyti prieš sodinant medžius, kad sodinukas virstų sveiku, prigijusiu medžiu. ...
Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje daržo lysvės ima tuštėti. Nurinktas aguročių ir cukinijų, baklažanų, pomidorų, svogūnų, morkų derlius, kamputyje vieniši tūno žieminiai kopūstai, o pilvoti moliūgai oranžiniais šonais godžiai gaudo kasdien vis labiau vėstančius saulės spindulius. Nors daržas plikas ir tuščias, nuleisti per vasarą nuo darbo sudiržusias rankas dar ankstoka. Daržininkystės naujokai dažnai pamiršta, kad net ir rudens pradžioje darže galim...
Pastarieji metai dosnūs karščio rekordų. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, kiekvienas mėnuo nuo 2023-iųjų birželio vis paskelbiamas karščiausiu planetos istorijoje, ir taip jau ištisus metus. Orus kaitinanti klimato kaita pasireiškia ir kitais nemalonumais – audromis, uraganais, potvyniais bei kitomis gamtos stichijomis. Tą matome ir Lietuvoje – dažniau kyla sausros ir audros, kurios pridaro vis daugiau nuostolių.
Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.
100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.
Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.
Rožės reikalauja daug priežiūros, bet kai vasaros pabaigoje ar rudenį jas vis dar (ar dar kartą…) puošia kvapnūs puošnūs žiedai, tų pastangų visai negaila. Tik jau dabar padėkime joms pasirengti rudeniui ir žiemai.
Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje maždaug 400 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Dingo ir elektra. Tokiais atvejais gelbsti namuose esantys energijos kaupikliai, kurie kaupia ir „saugo“ elektros energiją vėlesniam naudojimui.
Vilniaus universiteto Botanikos sode vyksta įvairios konferencijos apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš klausytojus itin sudominusių pranešimų buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.